Rugsėjo 14-ąją pirmą kartą bus minima nauja Seimo patvirtintina Vilko vaikų atminimo diena.

Sovietų užimtame Karaliaučiaus mieste daugiau nei 70 tūkst. gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų, smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkst. našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.

  Tačiau ilgainiui  ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o ,,vokiečių fašistų vaikus” priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti ,,vokietukai” yra priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.

Ne viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta  taip mažai, kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad  apie  jų likimą sužinota vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse  sustiprėjus nepriklausomybės  siekiantiems  judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.

xxx

Minėjime dalyvaus Vokietijos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno-Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai.

Meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyks pokalbis su vilko vaikais ir jų ainiais. Minėjimo vedėjai – Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.

1991 metais rugsėjo 14 dieną Klaipėdoje įvyko pirmasis buvusių Rytprūsių krašto vokiečių vaikų susirinkimas. Ši data tapo naujos pradžios ir tam tikru vilties simboliu buvusiems vokiečių vaikams atsigręžti į vaikystės laiką, susijusį su Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pokario įvykiais Rytų Prūsijoje. Šis Nepriklausomybės laikas tapo ypač svarbus mažamečiams vokiečių vaikams, kurie prisiminė tik atskirus ir dažnai fragmentiškus įvykius. Vilko vaikus vienijanti bendrija padėjo nariams ieškoti giminių Vokietijoje, organizavo kultūrinę veiklą, turėjo savo ansamblį.

Karo Ukrainoje akivaizdoje kalbėjimas apie vilko vaikus parodo kitą tragišką karo pusę, kurioje įvairiais laikotarpiais atsiduria vaikai.

„Šiandien skaičiuojama, kad vilko vaikų liko itin mažai, tačiau jų pasakojimai išliks kaip skaudi, bet svarbi istorijos pamoka – žmogiškumas ir parama išgelbėjo tūkstančius mažamečių vaikų nuo bado Rytprūsiuose. Tikiuosi, ši data taps svarbi visiems išlikusiems vilko vaikams ir jų artimiesiems, Lietuvos ir Vokietijos valstybių gyventojams kaip mūsų bendros istorijos tarpsnis“, – sakė šios dienos iniciatorė istorikė Rūta Matimaitytė.

„Rugsėjo 14 dieną bus ne tik prisiminti vilko vaikai, tačiau ir pagerbtas lietuvių geraširdiškumas, gelbėjant elgetaujančius vokiečių vaikus“, – sako vilko vaikas, bendrijos „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Luisė Kažukauskienė.

Vilko vaikų atminimo dienos minėjimo programa

13 val. Pagėgių savivaldybės Mikytų kaime – iškilmingas vainikų padėjimas prie vilko vaikams skirto paminklo.

14.30 val. Pagėgių kultūros centre – meninė dalis, skirta vilko vaikams atminti. Pokalbis su vilko vaikais ir jų artimaisiais.

Mažosios Lietuvos muziejaus archyvo nuotr.