” Kaliningrado srityje lietuvių poeto Kristijono Donelaičio muziejus pervadintas į Literatūros muziejų. Žurnalistas Olegas Kašinas atkreipė į tai dėmesį. Pervadinimo priežastis nežinoma. Muziejaus svetainėje įstaiga vadinasi „Literatūros muziejus Chistye Prudy mieste“. Tačiau žemėlapyje, kuriame parodyta, kaip patekti į pastatą, jis vis dar vadinamas Kristijono Donelaičio memorialiniu muziejumi.

   Socialiniuose tinkluose ar muziejaus svetainėje nėra pranešimų apie įstaigos pervadinimą ar jo priežastis.

    Donelaitis buvo XVIII a. poetas ir Tolminkiemio parapijos klebonas, kur laikė pamaldas ir pamokslavo. Tuo metu Tolminkiemio daugiausia gyveno lietuviai. Donelaitis pirmiausia žinomas kaip epinės poemos „Metai“ kūrėjas. Poeto vardu pavadintas memorialinis muziejus buvo atidarytas 1979 m. kaip Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejaus filialas. Jis yra buvusios liuteronų bažnyčios pastate, kuris buvo restauruotas po Antrojo pasaulinio karo

Nuo 1998 metų muziejaus komplekse yra Klebono namai, kuriuose gyveno Donelaitis. Muziejaus ekspozicija pasakoja apie epochą, kurioje gyveno poetas, jo gyvenimą, kūrybinę ir visuomeninę veiklą. Parodoje eksponuojama daugiau nei 200 eksponatų, tarp jų – Donelaičio kūrybos faksimiliniai leidimai ir jo kūrybos tyrinėjimai. Kaip pažymi „RusNews“, 2022 metais Kaliningrado srities Sovetske buvo išardytas lietuvių filosofo Vydūno bareljefas. 2024 metais to paties miesto valdžia atsisakė sugrąžinti į savo vietą atminimo lentas žymių Tilžės vietinių Johaneso Bobrovskio ir Maximiliano von Schenckendorfo garbei..,”

– skelbia rusų portalas https://www.severreal.org/

(https://www.severreal.org/a/v-kaliningradskoy-oblasti-muzey-litovskogo-poeta-pereimenovali-v-literaturnyy/33261999.html)

xxx

KOMENTARAS. Kanto, Besselio, Donelaičio ir kitų asmenybių – humanistų  paveldo išsaugojimas turi būti keliamas  UNESCO lygmeniu.

   Mūsų šalies kultūros ir visuomenės žmonės šį  Karaliaučiaus krašto administracijos veiksmą sutiko  su dideliu nerimu ir  liūdesiu.  Kai vyksta geopolitinės permainos, Ukrainos – Rusijos   sandūroje vyksta karas, apkasuose  žūsta tūkstančiai  jaunų žmonių, patrankų sprogimų aidas pasiekia  ir kultūros erdves.

    Tai dvasinis, meno ir kūrybos  laukas, kur idėjinė – propagandinė kova  taip pat  nelieka be atsako.

    Menininkai –  vieni iš labiausiai matomų ir pažeidžiamų asmenybių. Žinome, kaip  menininkai  estrados žvaigždės  tiesiog verčiami pasirinkti vieną ar kitą  fronto  pusę. O iš tikrųjų  daugelis jų norėtų tarnauti visiems žmonėms.

     Kuo kaltas K. Donelaitis, ar Vydūnas, Bobrovskis gyvenę   tolimais  senais laikais, nesusiję su šiandieninėmis įtampomis?

  Kuo  kalti  Dostojevskis,  Tolstojus, jų genealūs kūriniai, kad  ukrainiečių  kraštutiniai aktyvistai  Charkove viešai  degina, naikina  šių menininkų knygas, vien dėl to, kad priklausė rusų tautybei?

     Ar tai ne Hitlerio laikai ateina, kai aikštėse buvo deginamos  humanistų knygos.

Tai propagandinio karo kraštutinumai,  dėl  kurių, mes,  praėjus kiek laiko,  gėdysimės.

 Nežinau, kiek sprendimą  naikinti Donelaičio vardą įtakoja vietinių administratorių valia, o gal jie  nuolankiai net nediskutuodami vykdo Maskvos buvusių komjaunuolių  nurodymus, kurie iš vis apie šį kraštą  mažai ką žino.

  Kaliningrado inteligentija, rašytojų sąjunga  vietinėje žiniasklaidoje  piktinosi ir apgailestavo, kad  Karaliaučiuje  panaikintas,  užstatytas  gyvenamaisiais namais pasaulinio garso  astronomo , matematiko, geodezininko Fridricho Besselio kapas. Biznis ir verslas paėmė viršų.

  Buvę ,,komjaunuoliai” matyt, nežino, kad  Karaliaučiaus universitete, kaip ir K. Donelaitis, išsilavinimą  gavę rusų jaunuoliai  – tapo Sankt Peterburgo universiteto rektoriais. Tokie rektoriai buvo  penki…

 Svarbu netylėti. Kanto, Besselio, Donelaičio ir kitų asmenybių – humanistų  paveldo išsaugojimas turi būti keliamas  UNESCO lygmeniu.

     Karas iškelia isteriškas nuotaikas. Dingsta nuosaikesnis mąstymas. Mūsų  ir rusų  inteligentai,  politikos,  diplomatijos  atstovai turėdami šaltą protą  ir išsaugodami išmintį,  turėtų laikytis savitarpio pagarbos  įvairioms kultūroms, žmonijos  klasikai, ieškoti dialogo, taikos sutarčių, apie kurias  kasdien kalbama.

Valentinas Juraitis

www.mazojilietuva.lt

redaktorius