Vilniuje spalio 22 d., eidama 81 metus, mirė režisierė, žurnalistė, Sąjūdžio metraštininkė Laima Pangonytė. Šalia kitų darbų pastarasiais metais ji aktyviai rūpinosi Martyno Mažvydo atminimo įamžinimu Mažosios Lietuvos miestelyje Ragainėje (rus. Nemanas), kur pirmosios lietuviškos knygos ,,Katekizmas”( 1547m.)autorius čia tarnavo kunigu, gyveno ir kūrė.
Laima Pangonytė gimė 1942 m. sausio 17 d.Vilniuje. Mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. 1966 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė rusų kalbą. Mokytojavo Anykščių rajone.
1969 m. pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje režisieriaus asistente. 1970-1975 m. studijavo Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institute.
Buvo Sąjūdžio metraštininkė, LTV korespondentė Italijoje ir žurnalistė prie Šv. Sosto Vatikane. Sukūrė daug filmų.
„Skaudi žinia pasiekė šį ūkanotą sekmadienį: mirė kolegė, Sąjūdžio metraštininkė, žymi žurnalistė Laima Pangonytė. Kiek išvaikščiota su ja Romoje, kiek prikurta vaizdo siužetų, kiek peržiūrėta juostų, kiek pasakota apie „Lietuvą pasaulyje ir pasaulį Lietuvoje”! Jos nežabotas aktyvumas, energija, puiki atmintis, gera orientacija, pažintys Italijoje, reiklumas jaunesniam žurnalistui, dirbusiam LTV ir Tele3 – šis šviesus veidas liks ilgam atminty…” – sako žinomas žurnalistas Česlovas Iškauskas.
„Išėjo Laima Pangonytė – Sąjūdžio metraštininkė. Sunku net patikėti. Atrodė, visada bus šalia. Daug esame naktų praleidę montažinėje. Prisimenu, išėjome apie 2 valandą nakties. Troleibusai jau nebevažiuoja. „Ką darysim?” – klausiu. O Laima ir sako: „Nieko, tuoj Dievulis ką nors atsiųs”… Ir sustojo mašina, parvežė namo… Išliko nuotrauka, kai prieš porą metų susitikom papasakoti apie 1989 m. Tbilisio įvykius. Laima ir istorinę kamerą atinešė. Jos svajonė ir tikėjimas, kad Sąjūdžio muziejus, kaip Rygoje Liaudies fronto, turi būti Vilniuje, deja, nesipildo… Ir kuo toliau, tuo daugiau tų įvykių liudininkų išeina. Mūsų archyvai niekam nebus reikalingi, deja…” – sako žinoma televizijos žurnalistė Danutė Jokubenienė.
„Ir man teko su Laima praleisti ne vieną valandą, visuomet ji degė kūryba, atrodo, niekas kitas jai nerūpėjo, o filmavimo kamera buvo gyvenimo meilė… Lai nuostabūs vaizdai Ją telydi ir Amžinybėje…” – sako žinoma žurnalistė Angelė Adomaitienė.
L. PANGONYTĖS FILMOGRAFIJA
Šventėn (1970) – scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Susirinko visa Lietuva (1970) – scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Paskutinė vienkiemio vasara (1971) – scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Tarybų Lietuva (1972) – scenarijaus autorė (su Česlovu Kudaba, Robertu Verba)
Maestro jaunesnysis (1973) – scenarijaus autorė
Darbštuolis (1975) – režisierė / scenarijaus autorė
Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją… M.K. Čiurlionis (1975) – scenarijaus autorė (su Donatu Banioniu, Robertu Verba)
Meilė pražydo sekmadienį (1976) – režisierė (su Robertu Verba) / scenarijaus autorė
Sveika, jaunyste (1977) – režisierė / scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Gyvenu savo sapną (1978) – režisierė / scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Mes iš medžio ir dainų (1979) – režisierė / scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Lituanikos sparnai (1983) – scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Toli nuo tėvynės (1983) – scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Gyvenu Ėriškėse (1984) – scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Žmogus ir žemė (1984) – scenarijaus autorė (su Robertu Verba)
Prezidento gimtadienis (1984) – scenarijaus autorė
Zapyškio dūdoriai (1986) – režisierė / scenarijaus autorė
Ar jau įnešti antį? (1988) – režisierė