Renginiai apie Donelaitį – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kybartuose ir  Marijampolėje  – ,,sėdėjimo telefonuose” fone

    Pastaruoju metu  daugelis  patriotinių-visuomeninių  organizacijų,  nesugalvodami  konkretesnės veiklos,  štai, kad ir  knygas leisti, jų leidžia rečiau, nes tam reikia  lėšų–  vis sukviečia į renginius.

Išmaniųjų telefonų ,,cypėje”

     Kviečia, bet   pavyksta sukviesti tik nedaug  žiūrovų – kartais gal – penkis, gal -dvidešimt, gal – penkiasdešimt.

   Informacijos sklaidos, propagandos  poveikio prasme – tai mizeris-menkuma.

O mūsų visuomenininkų klientai, tikėtini klausytojai ir žiūrovai  tuo metu kaip, sakoma, ,,sėdi telefonuose”,  ir sėdi namuose. Ir kaip sudominti šią publiką  yra nelengvas marketingo, propagandos  politikos  uždavinys.

  Pasakymas ,, sėdi” – liaudyje suprantamas , kad  ,,sėdi cypėje”. Perkeltines prasme    išmanieji telefonai –  tai ir yra  ,,cypė” –  priklausomybė – kalėjimas, kur  skleidžiama   sugromuluota, sutrumpinta,  kryptinga infomacija – džaidžestas.

   Jau seniai reikia žengti į internetą, socialinius tinklus ir kurti nuomonės formavimo laidas. Sukurti vaizo filmus, kurių beribiame  You Tubo kosmose yra  daugybė – bet prireikia ir išmanymo, ir techninių priemonių, ir  įvairių rėmino finansavimo fondų ekspertų  valstybinio mąstymo, neapkrėtė švogerių krašto  virusu.

   Bendrauti su jaunimu  – ypač  ,,z” karta? Sunku pakviesti į  juos renginius, bendrauti tais pačiais abipusiai įdomiais ir suprantamais dažniais…

    Kalbant apie Mažąją Lietuvą  galime tik apgailestauti, kad  dar nėra  paremta projektų, sukurta  trumpų  informacinių filmukų  su intriga, su įdomumu, su dinamika.  Reikia sukurti filmus apie Donelaitį, Rapolionį ir  dar 10- 15 asmenybių. Jeigu palyginsime su Rytų ir Vakarų informacine erdve, kur  vyksta arši propagandinė kova, smegenų plovimas ir jaunų protų medžioklė. Šia prasme  mūsų lietuviškasis internetas   skurdokas: arba nieko  ten nėra, nei lietuviškai, nei išversta į užsienio kalbą.

xxx

 Šiemet   K. Donelaičiui sukako 310 metų. Jubiliejų pažymėjo visuomeninės organizacijos, valstybinio renginio planuota nebuvo.

Vilniuje

    Poeto gimtadienis  sausio  1–oji.  Po naujųjų metų  sutiktuvių  grupė   Mažosios Lietuvos reikalų  tarybos visuomenininkų   sausio pradžioje  paminėjo mūsų dainiaus gimtadienį  prie  paminklo poetui  Vilniaus universitete.

    Renginio metu  buvo apsižiūrėta, kad  nepakviesta,  nei vieno   mūsų universiteto atstovo, nei vieno profesoriaus ar eilinio lituanistikos  dėstytojo, studento. O juk  dabar,  jau keletą dešimtmečių,  VU yra  svarbiausias, geriausiai intelektualiai apginkluotas  lituanistikos centras. Tai  Donelaičio ir kitų lietuvininkų kūrybos puoselėtojas, kadrų kalvė.  Dalyviai pasižadėjo  tą  klaidą  ištaisyti minint  poeto 311m sukaktį.

Kybartuose

    Balandžio mėnesį gražų turiningą renginį  surengė   Kybartų  K. Donelaičio gimnazijos  pedagogais, kurį inicijavo mokytojai N. Čęrnauskienė, M. Bužinskas talkinant visam   mokyklos kolektyvui.  Šis renginys išsiskyrė  tuo, kad  jame  dalyvavo daug jaunimo.Šalies pakraštyje   įsikūrusi  mokykla  gali ir   savo darbą  mylinčių pedagogų  dėka –  per minėjimo koncertą  matėme   jaunų talentų, didmiesčio   pramogų ir  naktinių klubų  neišpaikinto jaunimo. Jaunimo, kuris  sugeba   muzikuoti,  džiuginti viešu kalbėjimu, deklamuoti  donelaitišką klasiką.

xxx

   Kuklesni K. Donelaičio sukakties paminėjimo renginiai įvyko  ir Kauno, Šiaulių   visuomeninėse organizacijose.

Marijampolėje

  Artėjant metų pabaigai spalio 3 d. pats skaitlingiausias  Poeto jubiliejaus paminėjimas įvyko Marijampolėje, tačiau čia dalyvavo tik vyresniojo amžiaus gerbėjai

   Taip jau atsitiko, kad  Marijampolė, esanti vos už keliasdešimties kilometrų nuo Tolminkiemio ( dab. Čistyje Prudy),  tapo  tarsi  viena   svarbių Donelaičio asmenybės  atminimo  vietų. Čia, šalia liuteronų evangelikų bažnyčios, pastatytas  paminklas  Poetui, veikia aktyvi Marijampolės K. Donelaičio draugija, kuriai nenuilstamai   vadovauja pirmininkė  Vida Mickuvienė.Čia aktyvi visuomeninę veiklą vykdo respublikinės Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Sklamaročius. Marijampoliečiai – dažniausi Donelaičio gimtinės svečiai ir ne todėl , kad  yra  arčiausiai Mažosios Lietuvos, į Kaliningrado sritį   jie  visai neseniai važiuodavo dažniau apsipirkti, negu į dabar Suvalkus…

     Bet sudėtingomis  karo sąlygomis sunkiau tampa nukeliauti į  Donelaičio gimtinę, muziejų Tolminkiemyje.  Reikalingos vizos, tvyro  pasienio įtampa, nors abipus sienų eiliniai gyventojai, kultūrininkai suvokia, kad  jų tarpusavio santykiai  neturi pablogėti.

   Ką marijampoliečiai parodė  renginio metu? Tradiciškai įvyko pamaldos Marijampolės  liuteronų evangelikų  bažnyčioje, jas aukojo klebonas V. Klesevičius, padėta  gėlių  prie paminklo Donelaičiui, nusifotografuota atminčiai.

   Pagrindinėje  miesto aikštėje  surengta  paroda – vitrina K. Donelaičiui, kuri  bus eksponuojama keletą mėnesių. Pristatant parodą sėkmės palinkėjo Marijampolės savivaldybės  švietimo ir kultūros  atstovė Vilija Dulskė.

    M. Lukšienės  švietimo centre   įvyko konferencija,  dr. Darius Petkūnas padarė pranešimą ,,K. Donelaitis ir Tolminkiemio parapija  kunigo žvilgsniu”.

    Gintaras Skamaročius, respublikinės Donelaičio draugijos pirmininkas   kalbėdamas tema ,,310 -kitais keliais pas Donelaitį” apžvelgė ne tik poeto paminėjimus, ir pristatė Nacionalinio muziejaus parengtą parodą , eksponuojamą Kybartuose .

   Valentinas Juraitis, leidyklos ,,Vyzdys” vadovas ir  vienas  ,, Donelaičių giminės genealoginio medžio1600-1946 m.” sudarytojų, kas tik pageidavo dalijo šio medžio  plakatus. Genealoginio medžio plakatas – didoko formato,  bute  jį pasikabintų ne kiekvienas entuziastas.. Tai daugiau    viešosios erdvės, bibliotekų, mokyklų, kultūros centro  – interjero –  atributas. Bet marijampoliečiai  noriai  ėmė  donelaičių   giminės   istorijos  iliustruotą kūrinį, kuris gimė atlikus kruopštų  tiriamąjį darbą dalyvaujant  vokiečių ir lietuvių kraštotyros ir heraldikos specialistams.

   Genealogijos žinojimas – civilizuoto krašto bruožas,  galbūt ir kai kurie marijampoliečiai ketina atkurti ir savo šeimos genealogiją.

   Renginyje kalbėjo trečiojo universiteto klausytojai, skambėjo meninių kūrinių ištraukos apie K. Donelaitį, buvo eksponuojama moksleivių piešinių  teminė paroda.

     Žvelgdami į šio minėjimo skelbimą – kvietimą, matome, kad  renginį parėmė  net dvylika  vietos   visuomeninių ir privačių organizacijų. Tai liudija, kad dar nesame   abejingi  savo istorijai.

Valentinas  Juraitis