2022 m. spalio 16 d. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje buvo laikomos pamaldos Mažosios Lietuvos genocido aukoms atminti.
Po pamaldų vyko diskusija apie Mažosios Lietuvos genocido atminimą ir pamokas ateities kartoms, kurioje dalyvavo architektai, Mažosios Lietuvos tyrinėtojai: doc. dr. Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė, LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas, sociologas dr. Raimundas Kaminskas, VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, Čikagos lietuvių evangelikų liuteronų Tėviškės parapijos narys, istorikas Ernestas Lukoševičius bei sio renginio šeimininkas, parapijos klebonas kun. Saulius Juozaitis.
Pasak Marijos Purvinienės, dar XVI a. pradžioje kunigaikštis/hercogas Albrechtas Brandenburgietis, vadovaudamasis protestantizmo nuostatomis – vietos žmonių gimtosios kalbos prioritetu ir pan., sukūrė galimybę atsirasti lietuviškam kraštui – Mažajai Lietuvai, kuriame vietos lietuvių kalba buvo palaikoma per lietuvišką švietimą, lietuviškas pamaldas, lietuvišką spaudą ir kt. Tai leido atsirasti lietuviškosios raštijos lopšiui, kur radosi M.Mažvydo katekizmas ir kita. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje krašte įsigalėjęs sovietinis režimas ne tik masiškai žudė civilius gyventojus, pasmerkė juos žūčiai nuo bado ir ligų, bet ir ėmėsi perrašyti ilgaamžę lietuviško krašto istoriją, likviduoti jo paveldą (nuo mūrinių šventovių iki senųjų dokumentų). Išstūmus ar likvidavus krašto senbuvius, nutraukta ilgaamžė baltiškųjų tradicijų tąsa. Buvęs klestintis kraštas virto suniokota dykyne, dabar pertvarkoma savaip, stengiantis ten pavaizduoti „nuo amžių rusišką kraštą”. Pasak M. Purvinienes, daug metų tiriant Karaliaučiaus kraštą, ten teko stebėti kaip sparčiai nutautinami lietuvių (neretai ir Sibiro tremtinių) vaikai ir anūkai. Žvelgiant plačiau to krašto ir jo senbuvių naikinimas galėtų būti gretinamas su armėnų naikinimu dabartinės Turkijos teritorijoje XX a. pradžioje ir pan. Deja, sovietinio režimo nusikaltimai (kaip ir juos tęsianti šiandieninio V.Putino režimo veikla) iki šiol dar nepasmerkti pasauliniu mastu, apie juos vis mažiau kalbama ir dabartinėje Lietuvoje.
Pasak doc. dr. Martyno Purvino, Mažosios Lietuvos genocidas – lietuvių tautą ir civilizuotą Europą skaudžiai palietęs istorijos fenomenas, šiandien vis rečiau prisimenamas. Tą lėmė ir sudėtingi geopolitiniai žaidimai, painios istorinės ir kitokios aplinkybės. Antai, po Antrojo pasaulinio karo steigiant Jungtines Tautas, priimant įvairius tarptautinės teisės dokumentus, savo naudai daug ką pakreipė Sovietų Sąjungos stalininis režimas – visokių nusikaltimų žmoniškumui kaltininkas, pražudęs dešimtis milijonų savų piliečių. Taip „nukenksminta” pasaulinė tvarka ir šiandien nepajėgia užkirsti kelio Rusijos nusikaltimams Ukrainoje.
Doc. dr, M. Purvimas pazymi, kad rengdamas „Mažosios Lietuvos enciklopedijos” I-III tomus, aš greta kompromituojamo termino „genocidas” rašiau ir apie „etnocidą” – nusikalstamas pastangas sunaikinti tautą ar etninę grupę, įvairiais būdais naikinant jos istorinę atmintį, tapatumą, savivoką ir pan. Taip nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos sovietinis režimas stengėsi nutautinti Rusijoje ir kitur atsidūrusias lietuvių kilmės asmenų grupes ir pavienius individus. Karaliaučiaus krašte ir kitur tekdavo stebėti rusų daugumos agresyvumą, užsipuolant silpnesnius tautinių mažumų atstovus, priešinantis „svetimai” kultūrai, viešam „svetimos” kalbos vartojimui ir pan. Taip atsiliepdavo per šimtmečius ugdytas rusiškojo užkariautojo mentalitetas, dabartinio V.Putino režimo sėkmingai eksploatuojamas Ukrainos kare ir rengiamame kryžiaus žygyje prieš Vakarų civilizaciją. Pokariu tinkamai nepasmerkus sovietinio režimo nusikaltimų Mažojoje Lietuvoje ir kitur, šiandien susilaukiama naujų genocido protrūkių, galinčių išklibinti iki šiol besiklosčiusios pasaulinės tvarkos pamatus. Padėtį dabartinėje Lietuvoje apsunkina ir tam tikru prorusiškų istorikų (kaip kad Klaipėdos universitete bei kitur) veikla, neabejotinai agresyvaus Rytų kaimyno skatinami antivakarietiški ir antivalstybiniai veiksmai. Taip užuot objektyviai tyrus sovietinį genocidą ir etnocidą Mažojoje Lietuvoje stengiamasi visa tai nuslėpti, tiesiant kelius „rusiškojo pasaulio” tvėrimui pavergiamose pasaulio šalyse.
2006 metais spalio 16-oji LR Seimo nutarimu paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena.
Renginio metu
Raimundo Kaminsko nuotr.
