Prieš 95-erius metus gimė Oskaras Alfredas Briuzevicas (Alfred Oskar Brüsewitz). Jis, 1976 m. protestuodamas prieš vokišką  komunistinį – sovietinį  režimą, būdamas kunigu, susidegino Ceico miestelyje.

Šiemet jo atminimas paminėtas Žukų evangelikų liuteronų parapijos Sekminių pamaldose (kun. Edikas Šulcas), ten pat ketinama dar ir birželio 16 d. pamaldose (11.00 val.).

 Apie šią asmenybę pateikta  išsami  publikacija. https://8diena.lt/2018/05/30/tikejimo-kankinys-is-mazosios-lietuvos-oskaras-briuzevicas/

 Čia pateikiame kiek sutrumpintą.

Oskaras Alfredas Briuzevicas , kilęs iš Vilkyškių , Mažojoje Lietuvoje, vėliau persikėlęa gyventi į VDR (Vokietijos Demokratinę Respubliką) , tapęs  evengelikų liuteronų kunigu, 1976 m.  susidegino protestuodamas prieė komunistinę santvarką.

Tuomet jam buvo 47 eri.

Gegužės mėnesį kasmet paminime Romo Kalantos auką. Gerokai mažiau Lietuvoje prisimenamas iš Klaipėdos krašto kilęs Oskaras Briuzevicas, su komunistine priespauda nesitaikstęs evangelikų liuteronų kunigas, 1976 m. savo gyvybę paaukojęs Rytų Vokietijoje. Tuomet jam buvo 47-eri.

Kitais metais kunigui Oskarui Briuzevicui sukaktų 90 metų.

Gimęs Mažojoje Lietuvoje

Oskaras Alfredas Briuzevicas (Alfred Oskar Brüsewitz) gimė 1929 m. gegužės 30 d. Aušgirių kaime (Žukų vls., Pagėgių aps.; kartais gimimo vieta nurodomi Vilkyškiai). Buvo trečias vaikas iš penkių religingoje amatininko šeimoje. Tėvas Arthur Brüsewitz buvo evangelikas, o mama Agathe – katalikė. Tai turėjo didelę reikšmę Oskaro ir jo brolių bei seserų krikščioniškos pasaulėžiūros formavimuisi. Iki 1935 m. vyresnieji Oskaro broliai mokėsi Aušgirių mokykloje, kuri įkurta dar 1737 m. Tuomet šeima persikėlė į Viešvilę, kur Oskaras Briuzevicas pradėjo lankyti pradinę mokyklą bei Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčią. Čia 1943 m., likus dvejiems metams iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, keturiolikmetis Oskaras buvo konfirmuotas. Tais pačiais metais jis pradėjo mokytis pardavėjo amato Kroicingene (buv. Didieji Skaistgiriai, dab. Bolšakovo), Heinrichsvaldės apskrityje (buv. Gastų aps., dab. Slavsko rajonas). 1944 m. rudenį sovietų kariuomenei įsiveržus į Rytprūsius, Oskaras turėjo mesti pradėtus mokslus. Kaip ir dauguma Rytų Prūsijos gyventojų, Briuzevicų šeima traukėsi į Vakarus.

Oskaras Briuzevicas jaunystėje

1951 m. rugpjūtį Oskaras vedė Resi Heinisch. 1952 m. birželio 15 d. jiems gimė dukra Renata. Deja, santuoka nesusiklostė. Kad išlaikytų dukrą, Oskaras perrašė verslą buvusiai žmonai, o pats 1954 m. išvyko į Veisenfelso (Weißenfels) miestą Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, kur trumpai gavo kontrolieriaus darbą batų fabrike „Banner des Friedens“.

Nuo pat VDR sukūrimo jos valdžia daug dėmesio skyrė jaunimo komunistiniam auklėjimui. Tuo tikslu, vadovaujantis nurodymais iš Maskvos, buvo sukurtos komjaunimo (FDJ), pionierių, kultūrinio švietimo, jaunimo sporto organizacijos. Vis dėlto jos populiarumo nesusilaukė. O, kaip nurodoma liaudies milicijos ir valstybės saugumo ataskaitose, Oskaro Briuzevico vaikams ir jaunimui organizuotuose renginiuose susirenka iki 80 jaunuolių, tad „nuolat kažkas vyksta“.

Esant tokioms aplinkybėms, Oskaras Briuzevicas apsisprendžia tapti kunigu. 1964–1969 m. studijuoja Erfurte ir baigęs mokslus paskiriamas bandomajam laikotarpiui Drosdorfo-Ripichos (Droßdorf-Rippicha) parapijoje. \

1970 m. lapkričio 29 d. Oskaras Briuzevicas įšventinamas kunigu ir gruodžio 1 d. tampa visateisiu Ripichos klebonu.

1971 m. vasarą kunigas Oskaras Briuzevicas pakviečia savo ir katalikų bei metodistų parapijas drauge organizuoti Ceico apskrities ekumenines vaikų ir jaunimo dienas. Apskrities taryba jas siekia rengti pagal VDR renginių organizavimo tvarką, tačiau Oskaras Briuzevicas mano, kad tai turėtų būti bažnytinis renginys. Tarybai pareikalavus išbraukti kelis programos punktus, Oskaras Briuzevicas to padaryti nesutiko ir ekumeninę šventę surengė tokią, kokią buvo numatęs. Renginys turėjo didžiulį pasisekimą. Kadangi kunigas nevykdė tarybos valios, jam buvo iškelta byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirta drausminė nuobauda.

Tuo metu Rytų Vokietijoje vis labiau stiprinama kova su religija. Anot kunigo dukters Esteros, buvo vykdoma krikščionių diskriminacija profesine ir karjeros prasme. Kunigas Oskaras Briuzevicas pradeda suprasti, kad norint pakeisti bažnyčios padėtį valstybėje, reikia krikščionims sukilti, nes derybos su valdžia neįmanomos…

Daugelis žmonių žavėjosi jo drąsa, bet solidarizuotis bijojo ir vis rečiau lankė pamaldas. Sumažėjo ir vaikų skaičius bažnyčioje, nes jiems mokykloje buvo aiškiai duota suprasti, jog lankydami bažnyčią ir bendraudami su kunigu Briuzevicu turės sunkumų ateityje siekdami profesinės karjeros.

Oskaras Briuzevicas vylėsi, kad bažnytinė vadovybė pasipiktins prieš jį nukreiptomis valdžios priemonėmis. Jis nebuvo diplomatas ir nesuprato, kad bažnyčios vadovai manė, jog VDR krikščionims jie duos daugiau naudos derėdamiesi su valdžia, o ne rengdami viešas akcijas…

\Aštuntojo dešimtmečio viduryje stiprėjant įtampai tarp komunistinės valstybės ir bažnyčios, kunigui Oskarui Briuzevicui daromu spaudimu ir valstybės valdžia, ir bažnytinė vadovybė siekė priversti jį emigruoti iš VDR arba persikelti į kitą parapiją. 1976 m. liepos 23 d. dekanui, kuris specialiai atvyko į Ripichą, tarsi pavyko įkalbėti Briuzevicus keltis į kitą parapiją. Bet dekanas nežinojo, kad prieš kelias dienas kunigas parapijiečiams buvo pareiškęs, jog nesirengia išvykti iš Ripichos, čia norėtų mirti ir būti palaidotas. Netrukus kapinių pakraštyje jis ėmė kasti duobę, o kai vienas parapijietis kunigo paklausė, ką čia laidos, išgirdo atsakymą: „Artimiausiomis dienomis iš Ceico čia atveš laidoti vieną žmogų.“

Kunigo Oskaro Briuzevico kapas Ripichos parapijos kapinėse.

Protestas

1976 m. rugpjūčio 18 d.  kunigas Oskaras Briuzevicas atvyko į Ceico miestelį ir sustojo šalia Mykolo evangelikų bažnyčios. Čia pat prasidėjo pėsčiųjų zona, kurioje tą dieną buvo pilna žmonių. Oskaras Briuzevicas, vilkėdamas kunigo apranga, išskleidė plakatus su šūkiais, kaltinančiais komunizmą, ir užkėlė juos ant savo automobilio, kad tekstas matytųsi iš tolo. Pastebėję vykstant kažką neįprasto, žmonės rinkosi arčiau. Tai pamatęs aukštas liaudies milicijos pareigūnas suprato, ką kunigas ketina daryti, tačiau nespėjus jam pribėgti, Oskaras Briuzevicas apsiliejo benzinu ir brūkštelėjo degtuką. Akimirksniu suliepsnojo kunigo drabužiai, benzinu užlietas grindinys ir automobilio galas. Virtęs gyvu fakelu, kunigas leidosi bėgti liaudies armijos superintendantūros link. Kariškiai bandė gesinti degančius rūbus antklode, tačiau užsidegė ir ji. Liepsnas užgesinti pavyko tik atvykus ugniagesiams. Suvyniotą į antklodes, bet nepraradusį sąmonės kunigą ugniagesiai pasodino į kėdę, po to kunigas pats dar pajėgė nueiti iki greitosios pagalbos automobilio. Valdžios nurodymu jis išgabentas į Halle-Döhlau rajoninę ligoninę, kurioje nuo patirtų nudegimų rugpjūčio 22 d. mirė.

Įvykio vietoje buvo susirinkę keli šimtai žmonių, tad milicija skubiai ėmėsi priemonių padėčiai suvaldyti, kunigo iškelti plakatai buvo nedelsiant pašalinti. Kaip vėliau pasakojo rajono komunistų partijos komiteto sekretorius, buvo manoma, kad tik nedidelė dalis žmonių spėjo perskaityti kunigo plakatus. Valdžia baiminosi, kad šis kunigo poelgis paskatins žmones juo sekti. Buvo paruoštas veiksmų planas, kaip užkirsti kelią VDR smerkimui Vakarų Vokietijos žiniasklaidoje. Pačioje VDR informacija apie prieš režimą protestavusio kunigo susideginimą nebuvo skelbiama, apie jo mirtį leista pranešti tik per pamaldas Ceice ir Ripichoje. Bažnyčia kunigo veiksmų nepasmerkė, tačiau vertino tai kaip asmeninį jo poelgį. Laikytasi „draugiškumo su valdžia“ kurso.

Atsisveikinimo laiške kunigas Oskaras Briuzevicas rašė: „Mus apgaudinėja tariama visuomenės ramybe ir ateities pažadais. Ši apgaulė prasiskverbė ir į krikščionybę, o įnirtinga šviesos ir tamsos kova tebevyksta. Tiesa ir melas tvyro greta.“

Nepaisant valdžios pastangų, žinia apie kunigo protestą pateko į Vakarų Vokietijos žiniasklaidą. Šis kunigo poelgis vertintas ne kaip savižudybė, o kaip signalas apie krikščionių padėtį VDR. Tuomet VDR spaudoje pranešta, jog tai buvęs psichiškai nesveiko asmens poelgis. Tai galiausiai paskatino Rytų Vokietijos bažnyčią solidarizuotis su kunigu, nes su tokia įvykio interpretacija ji nebegalėjo sutikti.

1976 m. rugpjūčio 26 d. Oskaras Briuzevicas palaidotas Ripichoje. Laidotuvės vyko atidžiai prižiūrint valstybės institucijoms, net kelius į Ripichą akylai stebint saugumiečiams. Iš bažnyčios reikalauta laidotuvėse „vengti politikavimo“. Visur buvo pilna valstybės saugumo „Stasi“ agentų, sutelkta nemažai liaudies milicijos. Vis dėlto Vakarų Vokietijos žurnalistai sugebėjo patekti į laidotuves ir jas nufilmavo. Iš visos VDR į laidotuves atvyko beveik 400 žmonių, jose dalyvavo liuteronų ir katalikų kunigai.

Oskaro Briuzevico poelgis sukėlė didžiulį atgarsį ir atkreipė Vakarų Vokietijos dėmesį į realią krikščionių padėtį Vokietijos Demokratinėje Respublikoje.

Atminimas

2009 m. gegužės 31 d. Drosdorfe netoli Ceico įvyko iškilmingas Oskaro Briuzevico 80-ųjų gimimo metinių minėjimas, kuriame dalyvavo aukščiausio rango Vokietijos politikai. Iš anksto išplatintame kvietime buvo pažymėta, jog šis minėjimas bus vienas svarbiausių ir įdomiausių renginių Vokietijos 1989-ųjų taikios revoliucijos jubiliejaus metais.

Lietuvoje bene pirmas ryškesnis kunigo Oskaro Briuzevico atminimui pagerbti skirtas renginys įvyko artėjant jo aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms. 2008 m. liepos 4 d. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje buvo atidaryta Vokietijos rašytojo, buvusio VDR politinio kalinio Aleksandro Richterio fotografijų paroda „Ugnies ženklas“. Tragiško likimo kovotojo už tikėjimo laisvę Oskaro Briuzevico gyvenimą įprasminanti paroda taipogi eksponuota Viešvilėje. Po to ekspozicija grįžo į Vokietiją.

2014 m. gegužės 15 d. kunigo Oskaro Briuzevico atminimas buvo pagerbtas  sekmadienio pamaldose Žukų evangelikų liuteronų bažnyčioje (kun. Edikas Šulcas), esančioje vos už poros kilometrų nuo jo gimtinės.

 Restauruojamoje Žukų evangelikų liuteronų bažnyčioje įrengta kukli kunigo Oskaro Briuzevico atminimo ekspozicija.

 Sutrumpinta. Parengta pagal publikacijas „Lietuvos evangelikų kelias“, 2011 Nr.5, p.6-7 ir 2014 Nr.4-5, p.17

 Pagal www.8diena.lt/2018/05/30/tikejimo-kankinys-is-mazosios-lietuvos-oskaras-briuzevicas/

Kun. Oskaro Briuzevico atminimui skirtos Aleksandro Richterio fotografijų parodos „Ugnies ženklas“ atidarymas Oginskių rūmuose Rietave 2008 07 04

Kunigo Oskaro Briuzevico kapas Ripichos parapijos kapinėse.