Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija, skirta Karaliaučiaus universiteto 480-osioms metinėms paminėti. Konferencijos iniciatoriai, organizatoriai ir moderatoriai – Kauno Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios kun. Saulius Juozaitis, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, istorinės atminties tyrinėtojas dr. Raimundas Kaminskas pakvietė gausų būrį dalyvių, svečių, parengė parodas. Renginyje dalyvavo Laima Andrikienė, dirbanti Europos Audito Rūmuose (EAR) Liuksemburge kaip Lietuvos deleguotoji Rūmų narė,  visuomeninių organizacijų nariai, LPKTS nariai. 

Įžanginį žodį ir šios šventovės prisistoriję papasakojo kunigas Saulius Juozaitis. Konferenciją sveikinimo žodžiu pagerbė dabartinis Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Giedrius Romeika. 

  Konferencijoje pranešimą apie Karaliaučiaus universiteto veiklą iki 1945 m. ir jo poveikį Lietuvos visuomenei skaitė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
         LPKTS Vilnius skyriaus pirmininkas, prof. Jono Jakaitis pateikė vizualų pranešimą „Nuo klasikinės I. Kanto estetikos iki H. Belting postmodernios vaizdų interpretacinės ikonologijos“.,Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojai, pelnę Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Marija ir Martynas Purvinai.Savo pranešįmuose jie apžvelgė Karaliaučiaus universiteto 1544 -1945m.  ir kunigaikščio Albrechto veiklą regioniniame kontekste.

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė pristatė Draugijos leidinius, skirtus – raštijos pradininkams, ir spaudos puoselėtojams.

   Išsamią informaciją ir naujausius duomenis  apie aukštąjį mokslą Karaliaučiuje nuo ištakų iki šių dienų pateikė doc. dr. Romualdas  Povilaitis. Jo pranešime apžvelgta ir dabartinė Kaliningrade veikiančių mokslo įstaigų padėtis, palyginta su situacija Lietuvoje.

 K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, pažymėjo, kad , Albertinos universitetas turrėjo  reikšmingos įtakos ir Sūduvos kraštui  ilgis metus 8 studentai iš šios krašto  gaudavo vakstubuines stipendijas, taip pat jis pristatė  naujausius žurnalo „Donelaičio žemė“ numerius.

   Internetinio leidinio www.mazojilietuva.lt redaktorius ir  leidėjas Valentinas Juraitis  kalbėdamas  lietuvių mokslo vyrų įnašą Albertinos universitete, pažymėjo, kad  yra nepakankamas šiandieninių  valstybės  ir moklso institucijų bendravimas  europiniame kontekste. Nėra parengta   mūsų tekstų   anglų, rusų, vokiečių  kalbomis apie  lietuvių įnašą Albertinai ir nepaskleista viešųjų ryšių kanalais.

Štai, kad ir vienas pavyzdys. Vokiečių istorikų išleistame ir Vilniaus spaustuvėje atspausdintame išsamiame   leidinyje  apie Albertiną ir Reformaciją Prūsijoje nei viena eilute neužsimenama  apie  A. Kulviečio,  S. Rapolionio, L. Rėzos, J. Gerulio ir kitų  įnašą kuriant universitetą. Vien vokiškos pavardės. Galima daryti išvadą, kad trūksta bendravimo  tarp mokslininkų. O galbūt ir  tolerancijos, ir geranoriškumo.    

 Nepriimtina ir tai, kad  enciklopedijų, kitų leidinių leidėjai  nesidalija privalomaisiais egzemplioriais  tarp  rusų, vokiečių, lietuvių leidyklų. Bendradarbiavmio  padėtis šiuo metu  yra ypač nepalanki. Tačiau negalime  tuo pasiteisinti, ,,užsižaisti”  vietinio regiono, daugiabučio rajono smėlio dėžėje.

 Šiandieninis  Karaliaučiaus universitetas, dabar pavadintas I. Kanto vardu, per  Antrąjį pasaulinį karą  smarkai nukraujavo kaip ir Vilniaus universitetas. Pirmojo –  daug  pedagogų kadrų persikėlė  dirbti į Greifsvaldą,  mūsiškio – į  Breslau (Vroclavą), į Varšuvą.

    Dabartinis  rusų  valdomo Karaliaučiaus  universiteto bendruomenė šiemet iškilmingai, gražiai  paminėjo I. Kanto 300 metų jubiliejų, o  apie universiteto 480m.  sukaktį  minint Karaliaučiuje kol kas pranešimų viešojoje erdvėje  nesimato.

   Pasauliui  minint garsaus mąstytojo Imanuelio Kanto 300 metų gimimo jubiliejų. Bažnyčioje eksponuota paroda iš dr. Raimundo Kaminsko kolekcinių rinkinių.

     Po prasmingo renginio dalyviai aplankė Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčią, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto patalpose įkurdintą K. Donelaičio skulptūrą, dalijosi mintimis apie tolesnį patriotinių idėjų ir vertybių puoselėjimą.

Valentinas Juraitis

www.mazojilietuva.lt 

Konferencijos metu:

R. Kaminsko, D. Poškienės, V.Juraičio nuotr.