Hermanas Perelšteinas nuėjo ilgą, garbingą, daug išbandymų pareikalavusį gyvenimo kelią. Tai liudija ir šio iškilaus muziko, pedagogo biografijos eilutės.
2024-04-24 Kaune Vytauto pr. 58 ant pastato sienos buvo atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento prof. Hermano Perelšteino (1923-1998) berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui.
Šis choras tapo išskirtiniu Lietuvos kultūriniu reiškiniu, paskatinusiu kitų berniukų chorų kūrimąsi, o jį lankiusiems choristams buvo ne tik dainavimo, bet ir gyvenimo mokykla.
Atminimo lentai pasirinktas Vytauto pr. 58 pastatas, nes jame dirigentas gyveno dešimtmetį. Šiuo metu čia veikia Amsterdamo mokyklos muziejus bei V. Staniulio knygynas-antikvariatas.
Renginį organizavusios Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas padėkojo visiems prisidėjusiems, kad idėja taip įamžinti H. Perelšteino atminimą būtų įgyvendinta. Padėkos žodžius išsakė ir LR Seimo narė dr. Jurgita Šiugždinienė. Atminimo lentos autorius – skulptorius Gediminas Pašvenskas. Renginyje skambėjo Kauno berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ atliekami kūriniai.
H. Perelšteinas vadinamas legendine Lietuvos muzikos pasaulio figūra, kurio asmenybė ir pasaulėžiūra formavosi pirmosios Lietuvos Respublikos Kaune.
1923 m. birželio 7 d. Hermanas Perelšteinas gimė Karaliaučiuje. Jo tėvas Kijeve ir Berlyne studijavo ekonomiką, mėgo muzikuoti ir dainuoti, o motina Varšuvoje studijavo biologiją. Hermanas iš mažens pasižymėjo nepaprastais muzikiniais gabumais ir buvo priskiriamas prie vunderkindų.
1932–1940 m. Hermanas mokėsi Kauno vokiečių ir žydų gimnazijoje dėstomąja lietuvių kalba ir kartu nuo 1936 m. lankė Kauno konservatoriją, kur fortepijono studijas tęsė pas prof. E. Laumenskienę ir pedagogę T. Giršovičienę. Vaikystėje mėgo skaityti knygas, žavėjosi solistais K. Petrausku ir F. Šaliapinu bei Vienos berniukų choru (girdėjo koncertuojantį Kaune).
1941 m. vasarą sovietų okupacinė valdžia su šeima jį ištrėmė į Sibirą, kur teko dirbti įvairius sunkius fizinius darbus, kęsti alkį ir šaltį. Nuo pražūties išgelbėjo muzikiniai gebėjimai bei troškimas mokytis ir mokyti kitus.
1954 m. su pagyrimu baigė Jakutsko pedagoginio instituto Biologijos ir chemijos fakultetą. Studijuodamas dirbo Jakutsko muzikiniame teatre koncertmeisteriu, radijo komiteto choro chormeisteriu ir dirigentu. 1954–1956 m. Sverdlovsko muzikos mokykloje mokėsi diriguoti ir kitų muzikos disciplinų, vadovavo moterų ir berniukų chorams, dirbo farmacijos fabrike.
1956–1960 m. grįžęs į Lietuvą dirbo Valstybinėje konservatorijoje Vilniuje koncertmeisteriu ir kartu mokėsi – 1959 m. su pagyrimu baigė minėtos mokslo įstaigos neakivaizdinio skyriaus doc. Klemenso Griauzdės choro dirigavimo klasę.
1960–1964 m. dėstė dirigavimą Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos katedroje, o nuo 1964 iki 1979 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas. „Ąžuoliuke“ ir aukštosiose mokyklose išugdė būrį talentingų jaunųjų choro dirigentų.
1959 m. rudenį Vilniuje suorganizavo berniukų chorą, kurį per kelis dešimtmečius išaugino į pavyzdinę vaikų ir jaunuolių choro studiją „Ąžuoliukas“.
Koncertavo Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, įvairiuose tarptautiniuose chorų konkursuose bei festivaliuose pelnė daug pirmųjų vietų ir įvairių apdovanojimų. „Ąžuoliuko“ pavyzdžiu berniukų chorų atsirado ir kituose Lietuvos miestuose.
1979 m. spalio 7 d. išvyko į JAV – Niujorką, kur apie 12 metų dirbo įvairiose mokyklose – dėstė anatomiją, fiziką, chemiją, biologiją, vokiečių kalbą ir muziką. Dirbdamas privačioje žydų mokykloje (su neįgaliaisiais vaikais), subūrė nedidelį chorą. Vėliau keliuose universitetuose dėstė fortepijoną, vokalą, choro ansamblių discipliną, muzikos teoriją (buvo rengiami kantonai). Prie Niujorko muzikos mokyklos buvo subūręs nedidelį berniukų chorą, su kuriuo dalyvavo chorų festivalyje Meksikoje. 1984 m. užkluptas sunkios ligos, berniukų chorą paliko.
Buvo JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos narys. Vilniuje ir Kaune lankėsi 1990, 1994 ir 1996 m. – išrinktas pirmuoju Lietuvos muzikos akademijos garbės profesorium ir „Ąžuolų” klubo garbės prezidentu. Po sunkios ligos mirė 1998 m. sausio 11 d. Niujorke.
Raimundas KAMINSKAS
LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas
Autoriaus nuotr.
