Pripažindamas 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo, lėmusio šio šiaurinio Mažosios Lietuvos krašto įsiliejimą į Lietuvos valstybės sudėtį, svarbą, LR Seimas paskelbė 2023-uosius Klaipėdos krašto metais.Minėjimai, renginiai vyks visus 2023 metus. Garbingai paminėti šio lemtingo įvykio 100-metį ruošiasi ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) Klaipėdos krašto skyrius. Jis pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei paraišką ir buvo skirta 5 tūkstančiai eurų įamžinti paminkline lenta svarbų sukilimo rengėją Erdmoną Simonaitį ir jo bendražygį Jokūbą Stikliorių.
MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas siūlo paminklinę lentą pakabinti ant pastato, kuriame gyveno Erdmonas Simonaitis. Tame pačiame name nuo 1938 metų apsigyveno Jokūbas Stikliorius. Todėl ant namo fasado Šaulių g. 31 turi būti įamžinti abu iškilūs Mažosios Lietuvos kultūros, politikos ir visuomenės veikėjai. MLRTKlaipėdos krašto skyriaus narys Adomas Skiezgelas paruošė paminklinių lentų maketus. Juos pridedame. Taip pat buvo kreiptasi ir dėl 1923 metų sukilimo karinio žygio vado Jono Budrio Polovinsko paminklinės lentos pastatymo. Klaipėdos miesto savivaldybė išskyrė dalį pinigų šiam projektui.
Kaip iš giedraus dangaus ant MLRTKlaipėdos krašto skyriaus papildomų darbų nukrito ilgai nesprendžiamas, jau apkalbomis aplipęs, Sukilimo vado J. Budrio palaikų perkėlimas iš Čikagos į Klaipėdos miestą.
Mažosios Lietuvos interesų gynėjas, aktyvus šio krašto darbininkas Vytautas Gocentas išsiuntinėjo Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje atstovo Ernesto Lukoševičiaus prašymą į el. paštus MLRT pirmininkui Vytautui Šilui, MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkui Petrui Šmitui, Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininkui Benui Volodzkai, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos pirmininkei Renatai Čėsnienei, Vydūno draugijos, pirmininkei dr. Aušrai Martišiūtei –Linartienei ir kitiems šio krašto mylėtojams. Jis kvietė kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės merą Vytautą Grubliauską dėl Klaipėdos krašto sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio palaikų perlaidojimo Klaipėdoje.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai, apsiginklavę MLRT pirmininko Vytauto Šilo laišku, pasiuntė el. paštu Klaipėdos miesto merui prašymą, kad jiems ir įsijungusiam Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkui Sigitui Šamborskui organizuotų priėmimą dėl J. Budrio perlaidojimo.
2022 m. rugpjūčio mėn. 4d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai: Jonas Lukšas, Benas Valodzka, Mindaugas Mintautas, Valė Ragauskaitė, Elena Povilaitienė bei šio rašinio autorė kartu su Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininku Sigitu Šamborskiu bei JAV gyvenančiu Vytautu Jurevičiumi buvo pakviesti į mero Vytauto Grubliausko svetainę.
Pokalbis buvo konstruktyvus ir sukėlė susitikime dalyvavusiems teigiamas emocijas, kad klausimas dėl perlaidojimo bus sprendžiamas.
Pirmiausia, meras pajuokavo, jog norint numarinti klausimą reikia sudaryti darbo grupę. Pasirodo, jam tokia eiga netinka ir pats nori išgirsti prašymo esmę. Išklausęs, jis paaiškino, jog jam reikia raštiško palikuonių sutikimo dėl perlaidojimo ir išrašo iš testamento, kuriame Sukilimo vadas prašo būti palaidotas Klaipėdoje. Stebime Klaipėdos miesto tarybos posėdžius ir žinome, kad visi teikiami klausimai Klaipėdos miesto tarybai turi turėti aiškinamuosius raštus. Šiuo atveju artimųjų prašymas ir ištrauka iš testamento būtų pagrindas teikti klausimą miesto Tarybos svarstymui ir sprendimo priėmimui. JAV gyvenantis tautietis V. Jurevičius pažadėjo jau ne žodinius, bet popierinius prašymus ir priminė, jog perlaidojimą 2023metais galima numatyti bet kokią kitų metų datą.
Taip pat buvo aptarta vieta, kurioje turėtų ilsėtis garbingo lietuvio palaikai. MLRT pirmininkas V. Šilas savo rašte siūlo Skulptūrų parke, šalia Sukilėlių paminklo. Tačiau nuo 1959 metų senosiose kapinėse nebelaidojama , tai neveikiančios kapinės, Klaipėdos miesto parkas. Kitos kapinės – Smiltynėje. Jose 1932 m. palaidotas Lietuvos Respublikos atstovas Klaipėdos kraštui (vėliau Klaipėdos gubernatorius) Jonas Žilius. , kai 1922 m. rugsėjo mėn.į Klaipėdą atvykęs Jonas Budrys sukilimo Klaipėdos krašte galimybes aptarė su J. Žiliumi kartu dalyvaujant Erdmonui Simonaičiui Šiandien Klaipėdoje ilsisi ne tik J. Žiliaus palaikai, bet ir nuo 1991 m. buvo perlaidotas E. Simonaitis. Trečias 1922 m. įvykusio Klaipėdoje sukilimo detalių derinimo dalyvis, Sukilimo vadas Jonas Budrys testamente parašęs, kad norėtų būti palaidotas Klaipėdoje. Jis galėtų gultis,šalia tų, kurie jam padėjo įgyvendinti svarbiausią politinį žingsnį – suorganizuoti sukilimą ir taip sujungti Mažąją ir Didžiają Lietuvas.
Smiltynės kapinaitėse palaidotas ne tik J. Žilius, bet 2018 metais atgulė Jūrų muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio palaikai. Kitaip sakant, tai veikiančios kapinės. Smiltynės kapinaitės gali tapti savotišku Klaipėdos miesto panteonu. Tuo labiau, kad artimųjų pageidavimas yra perlaidoti Joną Budrį kartu su žmona Regina.
Virginija Jurgilevičienė,
MLRT Klaipėdos krašto skyriaus valdybos narė
