Lietuva neteko krištolinės sielos, skaisčios sąžinės, gilaus proto, itin aukšto sąmoningumo sūnaus,filosofo, literatūrologo, Mažosios Lietuvoskultūros ir Vydūno kūrybinio palikimo tyrinėtojo bei propaguotojo, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto docento Vaclovo Bagdonavičiaus. Per visą savo gyvenimą ugdytą filosofo intelektą jis paskyrė Vilhelmo Storostos – Vydūno kūrybinio palikimo išsamiems moksliniams tyrinėjimams, kadangi buvo tvirtai įsitikinęs, jog būtent šiam Mažosios Lietuvos šviesuoliui pavyko išjausti, suprasti ir įžvelgti lietuvių tautos dvasinio atgimimo bei kultūrinės raidos perspektyvas.

 Dr. Vaclovas Bagdonavičius tvirtai tikėjo, kad Vydūno šviesa, sklindanti jo raštų, įžvalgų bei idėjų pagalba, atves Lietuvos žmones į skaidresnį, laimingesnį ir sveikesnį gyvenimą. Todėl kaip išmanydamas, kaip išgalėdamas, jis stengėsi sukauptas žinias perduoti tautiečiams. Savo gausiais mokslininko-literatūrologo ir filosofo publicistiniais  darbais, nenuilstančios energijos pagalba dr. V. Bagdonavičius sugebėjo suburti gausų Vydūno pasekėjų būrį. 1988 metais jo iniciatyva ir pastangomis buvo įkurta Vydūno draugija, besirūpinanti vydūniškųjų humanistinių pažiūrų puoselėjimu, Vydūno rašytinio palikimo įamžinimu ir sklaida Ši visuomeninė organizacija, pradėjusi savo veiklą sovietmečiu, tebeveikia iki šiol. Jos švietėjiška  veikla neleido Vydūno idėjoms dulkėti bibliotekų lentynose, nuolatos žadino visuomenę, kvietė tautiečius ieškoti skaidresnės, dvasingesnės gyvensenos galimybių.

Dr. V. Bagdonavičiaus vadovaujamos Vydūno draugijos aktyvios veiklos dėka Vydūno skleidžiami šviesos spinduliai pasiekė bei ženkliai įtakojo Klaipėdos universiteto veiklą. Per pastaruosius dvidešimt metų  jau tapo gražia tradicija kasmet, kovo 22 dieną Klaipėdos universitete paminėti Vilhelmo Storostos – Vydūno gimtadienį. Šia proga Klaipėdos universitete  organizuojamos mokslinės – praktinės konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrę būtį Vydūno keliu“ bei kiti renginiai jau tapo ne tik uostamiesčio, bet ir visos šalies švente, į kurią gausiai susirenka svečiai iš Klaipėdos, kitų šalies miestų, užsienio. Daugybę metų Vydūno garbei skirtuose renginiuose Dr. Vaclovas Bagdonavičius būdavo širdimi ir varikliu, skaitydavo pagrindinį mokslinės konferencijos pranešimą,  paliesdamas svarbiausius Vydūno suformuluotus mūsų  tautos ideologinės raidos klausimus. 

Net sunku patikėti, jog būtent kovo 22 dieną, minint Vilhelmo Storostos Vydūno 152-ąjį gimtadienį, Lietuva neteko bene profesionaliausio vydūnistikos propaguotojo, garbaus mokslininko, filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus?!..  Tai skaudi netektis ne tik  gerbiamo Vaclovo giminėms, artimiesiems, bet ir visai  mūsų tautai, didžiulis praradimas, kurio atstatyti nepavyks niekam.  Su giliu liūdesiu reiškiame nuoširdžią  užuojautą visiems, kam buvo artimas ir brangus šis tyros sielos Žmogus.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, akademinė bendruomenė, KU Sveikatos mokslų fakulteto, STIMC specialistas Juozas Ivanauskas, LR Seimo narys,  KU prof. dr. Algimantas Kirkutis

Vydūno draugijos Garbės Pirmininkas

Kovo 22-sios rytą iš mūsų tarpo netikėtai pasitraukė Vydūno draugijos Garbės Pirmininkas, humanitarinių mokslų daktaras Vaclovas Bagdonavičius – filosofas,  literatūrologas,Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, knygų ir daugelio straipsnių apie Vydūną autorius, vydūnistikos pradininkas.

Su Vydūnu Vacys susipažino dar etnokultūrinio sąjūdžio kilimo laikais, Vydūno gimimo 100-metį pasitiko jau Vydūno šviesoje, ir nuo tada Vydūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimas, jo idėjų sklaidabuvo svarbiausia visos Vacio veiklos sritimi, nepaisant gūdžios sovietmečio tamsybės. Atgimimo laikais šiai veiklai atsivėrė naujos galimybės.  1988 m. V. Bagdonavičiaus iniciatyva ir pastangomis buvo įkurta Vydūno draugija, kurios svarbiausias tikslas buvo Vydūno idėjų sklaida. Šiai draugijai Vacys vadovavo 23 metus, o nuo 2011 m. liko jos garbės pirmininkas. Vacio iniciatyva ir pastangomis iš Detmoldo 1991 m. buvo pargabenti Vydūno palaikai.  Kasmetinių Draugijos vasaros stovyklų darbu atgaivintos Bitėnų kapinaitės, tapusios Mažosios Lietuvos panteonu. Vacys buvo šių stovyklų iniciatorius ir organizatorius – tikra jų, kaip ir visos Draugijos, siela ir įkvėpėjas. Jo ir Draugijos pastangomis Vydūnas buvo ne tik prikeltas iš užmaršties, bet ir tapo Lietuvoje visuotinai žinomas, o tautos sąmonėje kaip tautos dvasios žadintojas jau užima jam priderančią garbingą vietų greta kitų tautos kūrėjų.

Įvertinant Vacio nuopelnus Lietuvos kultūrai, jis 2014 m. Vyriausybės buvo apdovanotas Valstybine Jono Basanavičiaus premija už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų sklaidą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą.

Vacio Bagdonavičiaus netikėta mirtis yra didžiulė netektis Vydūno draugijai, taipogi ir Lietuvos kultūrai. Jo per dešimtmečius sukauptos žinios buvo enciklopedinės, jis buvo tikra duomenų bazė apie Vydūną. Paguoda yra Vacio gausus rašytinis palikimas, bet ne visos žinios ir ne visa jo patirtis užrašyta. Sakoma, nėra nepakeičiamų žmonių, bet šiuo atveju tikrai nėra kito tokio Vydūno žinovo. Lieka tik viltis, kad jo pradėta vydūnistika neužges, kad atsiras jaunų žmonių turinčių klausą, Vacio žodžiais tariant, “Vydūno gaidai”, kurie tęs pradėtus darbus.

 – – – – – – – – – –

Sekmadienio rytą išėjęs pasivaikščioti Vacys nebegrįžo. Keistas, bet gal ir prasmingas sutapimas – Vydūnas gimė šventadienio rytmetį gaudžiant šventnamio varpams. Tik Vaciui varpai negaudė, bent jau mums girdimi.

Tomas Stanikas

Ilgametis Vydūno draugijos pirmininkas

Brangieji  vydūniečiai ir visi lietuvybės mylėtojai,

Mokslas, kultūra, visuomenė neteko vieno žymiausių Lietuvos  mokslininkų humanitarų ir kartu didžiojo humanisto, vydūnisto , ramaus  būdo, labai talentingo ir nuoširdaus bendražygio, bendraminčio doc. dr. Vaclovo (Vaciuko, Vacio) Bagdonavičiaus. Krito ne nuo korona viruso, o neatlaikė nuo didžiulių krūvių tautai dirbanti širdis. Tai smūgis visai pažangiajai demokratinei visuomenei.

Aš Vacį ir kelionėse po buvusį Klaipėdos  kraštą, ir spaudoje(Lietuvos Aidas, Donelaičio žemė, XXI amžius ir kitur) vadinau antruoju Vydūnu. Ir mirė kovo mėnesio 22 dieną, kada Vilhelmas Storostas, būsimasis Vydūnas gimė. Tą jis įrodė gausia savo kūryba, vydūnistika,(pradininkas), garbingu gyvenimu, nuostabiu įžvalgumu. Sunku rašyti – daugiau kaip 5 mėnesius sunkiai sergu.

Su Vaciu abu pažystami nuo studijų  Vilniaus universitete laikų. Mūsų pasaulėžiūra, visuomeninės, politinės bei idėjinės įžvalgos  sutapo. Labai sielojomės, pergyvenome dėl Lietuvoje vis labiau plintančių blogybių, didelės ir didėjančios gyventojų socialinės atskirties.  Kartu kurį laiką leidome keturtomę Mažosios Lietuvos   enciklopediją, išleistas Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis – doc. dr. Vaclovas  Bagdonavičius buvo vyriausiasis redaktorius. Vydūnietiškos dvasios vadovas. Žavėjo kuklumu, dvasingumu,  geranoriškumu, taktiškumu.

Turbūt  žymiausias Vaclovo Bagdonavičiaus veikalas iš vydūnistikos – su prof. dr. Aušra Martišiūte- Linartiene Vydūno 150  metų  jubiliejui ( 1868—2018 )skirta kapitalinė monografija Vydūnas (728 puslapiai, sveria kelis kilogramus). Autoriai eruditai, aukšto intelekto mokslininkai, atliko, sakyčiau Heraklio žygdarbį. Genialiai  monografijoje atskleidžiamas Vydūno tikėjimas Absoliutu, Visatoje nustatyta Dievo tvarka, Šventraščio nuostatomis grįsta mąstytojo gyvensena ir kūryba.

Sudiev, mielas bičiuli Vacy, susitiksime kažkur vydūniškoje Visatoje.

Reiškiu gilią užuojautą mylimai  žmonai, šauniajam sūnui, giminaičiams.

Mažosios Lietuvos tyrėjas istorikas, enciklopedistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

 dr. Algirdas Matulevičius

  • Vacys Bagdonavičius Jonaičiuose, atidengiant atminimo lentą Vydūnui 1968 m.
  • Lippės princas Armin’as ir Vacys Bagdonavičius.
  • V. Bagdonavičius su vėliava apeigų metu
  • V. Bagdonavičius ir M. Danys prie atminimo lentos.Tomo Staniko fotografijos