Gotfridui Ostermejeriui 300 metų. Trempai ir mūsų kalbininkai

Šiemet sukanka 300 m. žymiam lietuvių raštijos kūrėjui Gotfridui Ostermejeriui. Šalia  K. Donelaičio ši asmenybė visiškai nenublanksta,nors apie ją mažiau kalbėta.G. Ostermejeris, Karaliaučiaus universiteto, Lietuvių kalbos seminaro auklėtinis, atliko svarbų kalbotyros, žodyno turtinimo,  giesmių kalbos priartinimo liaudiškąjai darbą. Lietuvoje šios asmenybės jubiliejus  pažymimas ne tik akademinėse bendruomenėse.

Tarnaudamas kunigu G. Ostermejeris ilgus metus gyveno ir kūrė Trempuose (dab. Novostrojevas, Kaliningrado sritis),čia tęsė savo pirmtako kunigo klebono J. Brodovskio darbą.

Kunigas Gotfridas Ostermejeris gyveno karaliaus Fridricho II valdymo (1740-1786) laikais. Šį karalių amžininkai vadino ,,Senuoju Fricu“ dėl to, kad jis buvo bebaimis karvedys laimėjęs daugybę mūšių, daug prisidėjęs prie Abiejų tautų respulikos (Lenkijos ir Lietuvos unijos) padalijimo ir sunaikinimo. Dar šį valdovą vadino šnipų karaliumi, savo agentus jis skirstė į keturias grupes.

 ,,Senasis Fricas” – Frydrichas II įrodė pasauliui, kad šnipai yra puikus kovos ir žmonių valdymo įrankis ne tik karo, bet ir taikos metu valdant savo šalies visuomenę, renkant įvairią informaciją.

Finansuodamas mokslą ir švietimą, karalius įsiklausydavo ir į lietuviškos provincijos Nadruvos paskalas, įskundimus. G.Ostermejerio ir Milkaus ginčas polemika dėl lietuviškų leidinių kokybės pasiekdavo karaliaus ir valdininkų ausį. Ir nulemdavo lietuviškų leidinių finansavimą neretai jį sumažinant , ar visai neskiriant.

Grupė lietuvininkų kultūros puoselėtojų Donelaičio, Mažosios Lietuvos draugijų nariai, mokytojai-lituanistai iš Lietuvos aplankė Trempų (Novostrojevas) gyvenvietę, Darkiemį (dab. Oziorskas). Šios kelionės metu susitiko su rusų šio regiono administracijos darbuotojais, vietinių mokyklų pedagogais, pabendravo tuo norėdami pasidalinti ir prisiminti, kad šiame krašte dirbo ir kūrė ne vienas K. Donelaitis. Tai – istorinė Nadruvos ir Bartos žemė, buvęs lietuvininkų kraštas, visai netoli donelaitiškojo Tolminkiemio, todėl svarbus mūsų kultūrai. Antrojo pasaulinio karo metu mažiau nukentėjo. Oziorske  išliko gražus miesto centras, turgaus aikštė, ją supantys unikalūs pastatai, kur įsikūrusi kavinė, daug parduotuvių..Turgaus aikštė, užimanti net 5 ha – pati įspūdingiausia Kaliningrado srityje, nes ją supa dar beveik visi išlikę ikikariniai pastatai. Unguros upė, užtvanka, hidroelektrinė statyta 1907 m. bei pakrantėse išlikę originalūs  raudonais čerpių stogais mūriniai kotedžai.

Kaip dokumentai liudija, pirmoji bažnyčia pastatyta 1615 m. Ant kalnelio netoli Maldės upelio stovi Darkiemio mūrinės bažnyčios liekanos, tai jau trečioji neogotikinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1842 m. Lietuviškos pamaldos joje vyko iki 1890 m.Kaip dokumentai liudija, pirmoji statyta 1615 m.

Trempuose (Novostrojeve) ilgus metus gyveno ir dirbo Jokūbas Brodovskis(1692-1744). Jis žinomas kaip  Mažosios Lietuvos leksikografas.Mokėsi Karaliaučiaus Senamiesčio lotyniškoje gimnazijoje, studijavo Karaliaučiaus universitete. Manoma, kad jo nebaigė. Nuo 1713 m. iki mirties dirbo mokytoju Trempuose.  Mažojoje Lietuvoje vykusi kalbinė polemika bus paskatinusi J. Brodovskį susidomėti lietuvių kalba. Apie 30 metų laisvu nuo darbo laiku kaupė lietuvių kalbos leksikos duomenis, rinko tautosaką ir organizavo jos rinkimą. Parengė didelės apimties vokiečių – lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų žodyną. Žodyno neišspausdino. Iki mūsų dienų išliko tik pirmosios dalies  apie 1000 puslapių rankraštis. Rengdamas žodyną, J. Brodovskis naudojosi anksčiau išspausdintais bei rankraštiniais žodynais, gramatikomis, kitais religiniais raštais, daug žodžių užrašė pats iš to meto šnekamosios kalbos. Žodyne pateikta visas gyvenimo sritis atspindinti leksika: įvairūs pavadinimai, papročių aprašymai, asmenvardžiai, vietovardžiai, senųjų dievų vardai, paskelbta apie 2000 patarlių ir priežodžių, 100 mįslių bei kitos smulkiosios tautosakos. Pirmą kartą leksikografijos istorijoje  atskiri žodžiai buvo aiškinami gyvosios kalbos pavyzdžiais.

J. Brodovskio žodynas buvo reikšmingiausias XVIII a. leksikografijos darbas, kuriuo rėmėsi vėliau dirbę kalbininkai ir tautosakininkai. Aplankius nedidelę Novostrojevo (Trempus) gyvenvietę galima prisiminti šį iškilų lietuvių kalbos darbininką, bet ir kitą  dar daugiau nuveikusį G. Ostermejerį.

Po J. Brodovskio pradėtus darbus šioje parapijoje tęsė Gotfridas Ostermejeris(1716 – 1800) kalbininkas, literatūros istorikas, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas. Jis į Trempus atvyko  mirus J. Brodovskiui. Dirbo mokytoju, evangelikų liuteronų kunigu. Priklausė Karaliaučiaus vokiečių mokslinei draugijai, parašė darbų, kuriuose nagrinėjo prūsų ir lietuvių mitologijos, etnografijos, istorijos, kultūros klausimus, buvo didelis lietuvių nutautinimo priešas. G. Ostermejeris – vokietis, gerai išmokęs lietuvių kalbą, pats daug nuveikęs šios kalbos labui. Ypač rūpinosi rašomosios kalbos tobulinimo, ugdymo reikalais. 1781 m. išleido giesmyną „Giesmės šventos, bažnyčioje ir namiej giedojamos”. Kituose   giesmynuose spausdintas giesmes G. Ostermejeris gerokai paredagavo,  jų kalbą priartino prie liaudies šnekamosios kalbos,taisė pažodinį vertimą. Tokios naujovė nepatiko nei konservatyviai nusiteikusiems pastoriams, nei bažnytinei vyresnybei ir giesmyną platinti uždraudė. G. Ostermejeris ištisą dešimtmetį polemizavo su Kristijonu Gotlibu Milkumi, kitu žymiu Mažosios Lietuvos kalbininku, giesmių vertimo, poetikos, įvairiais kitais lietuvių kalbos klausimais.Konkurencioja, intrigos dėl raštų leidybos finansavimo ir karaliaus dvaro pritarimo buvo gyvybingos ir tuomet. Šios polemikos pasekmė – vokiškai parašyta knyga, kurioje G.Ostermejeris apžvelgė iki XVIII a. išleistus giesmynus. 1793 m. pasirodžiusi„Pirmoji lietuviškų giesmynų istorija” tapo pirmuoju literatūros istorijos darbu. Lietuvių rašomoji kalba buvo G.Ostermejerio viso gyvenimo rūpestis , o Mažoji Lietuva  tapo jo antrąja tėvyne.

Kunigas Gotfridas Ostermejeris gyveno karaliaus Fridricho II valdymo (1740-1786) laikais. Šį karalių amžininkai vadino ,,Senuoju Fricu“ dėl to, kad jis buvo bebaimis karvedys laimėjęs daugybę mūšių, daug prisidėjęs prie Abiejų tautų respulikos (Lenkijos ir Lietuvos unijos) padalijimo ir sunaikinimo. Dar šį valdovą vadino šnipų karaliumi, savo agentus jis skirstė į keturias grupes.

 ,,Senasis Fricas” – Frydrichas II įrodė pasauliui, kad šnipai yra puikus kovos ir žmonių valdymo įrankis ne tik karo, bet ir taikos metu valdant savo šalies visuomenę, renkant įvairią informaciją.

Finansuodamas mokslą ir švietimą, karalius įsiklausydavo ir į lietuviškos provincijos Nadruvos paskalas, įskundimus. G.Ostermejerio ir Milkaus ginčas polemika dėl lietuviškų leidinių kokybės pasiekdavo karaliaus ir valdininkų ausį. Ir nulemdavo lietuviškų leidinių finansavimą neretai jį sumažinant , ar visai neskiriant.

xxx

Dabartiniai Trempai (Novostrojevas) –  jaukus, tipiškas rusų apgyvendintas kaimelis netoli Lenkijos sienos, dvelkiantis istoriškumu, senų pastatų unikalumu ir šiluma. Iš Ostermejerio laikų išliko klebonija, kuri gražiai vietinių šeimininkų tvarkoma ir prižiūrima. Bažnyčia, deja, neišliko. Kaip ir daugelyje  miestelių šiame krašte , čia esama ir namų vaiduoklių. Jie iškalbingi, byloja apie respektabilią praeitį. Fotogeniški, nes sienų fasadai įskilinėję, langų kiaurymės rodo skaidrų dangų ir skatina pamąstyti apie laiko tėkmę, apie kažkada, pokario metais iškeldintus lietuvininkus..

 Kapitalizmas ir rinkos ekonomika apsilankė ir čia. Paminklas V.Leninui stovi neprižiūrėtas, tačiau kaimelyje veikia net trys parduotuvės, tarpusavyje lenktyniauja ir neleidžia dirbtinai padidinti kainų ir skriausti draugiškų ir ramių vietinių gyventojų.

Valentinas Juraitis

Autoriaus nuotr.

Turistinis maršrutas 8 km Angrapos/Unguros upe

Oziorsko rajone turizmo organizatoriai (kontaktai: Oziorskas, Moskovskaja g. 9/15, tel./faks. 8(40142)32271, ikc15@mail.ru) nužymėjo  ,,Poilsio dienos” maršrutą. Pirmoji atkarpa (apie 8 km) įveikiama dviračiais važiuojant asfaltuotais keliais, vedančiais vaizdingu kalnelių ir slėnių kraštovaizdžiu.Miško keliuku pasiekiamas Bainuneno dvaras, kuris anksčiau garsėjo turtinga skulptūrų kolekcija. Čia galima susipažinti su faktais, pasakojančiais dvaro istoriją. Toliau maršrutas veda prie Unguros/Angrapos upės, kur laukia sotūs pietūs ir vėliau 8 km kelionė baidarėmis žemyn upe.

Šį  vaizdingą maršrutą jau pamėgo svečiai iš Kaliningrado, Lenkijos miestų, tačiau dar nepasiekiamas turistų iš Lietuvos , kurie galėtų  apsilankę  prisiminti čia gimusį  J.Bretkūną (Bretkę), J. Brodovskį, G. Ostermejerį ir eilinius lietuvininkus, kurie čia  gyveno ištisus šimtmečius.