2025-01-22 Kėdainių r. Dotnuvoje-Akademijoje LPKTS Kauno filialo, LPKTB Kauno skyriaus ir LGGRTC atstovai susirinkę prie Klaipėdos vadavimo paminklo prisiminė garbingą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės istoriją.
Prieš 102 metus tuometinio Dotnuvos žemės ūkio technikumo 70 moksleivių – šaulių ir savanorių– su dėstytoju Viktoru Ruokiu dalyvavo ginkluotoje Klaipėdos akcijoje (įprastai vadinama Klaipėdos sukilimu) prieš Prancūzijos politinę administraciją ir jos kariuomenę, kuri tuo laiku valdė Klaipėdos kraštą.
Po to 1923 m. pavasarį Dotnuvos technikumo auklėtiniai sumanė įamžinti šį istorinį įvykį. Jie pasirinko vietą Dotnuvos dvaro parke prie tako, netoli pagrindinių rūmų. 1923 m. gegužės 6 d. iškilmingai 70 moksleivių ir dėstytojas Viktoras Ruokis – Klaipėdos sukilimo dalyviai – kiekvienas pasodino po uosį. Iš tų puskrituliu pasodinto 71 uosio šiandien yra išlikę tik 14. Parke ši teritorija buvo pavadinama Šaulių aikštele.
Dotnuvėlės upelyje buvo surastas 5 t akmuo, kuris buvo iškeltas ir atgabentas į Dotnuvos dvaro parką. Vėliau ant to akmens buvo iškaltas Vyčio kryžius bei įrašas „Klaipėda, 1923 I 15. Trūko 500 metų vergovės pančiai“.
1924 m. birželio 23 d. Dotnuvos parapijos klebonas pašventino Klaipėdos vadavimo paminklą. Į iškilmes atvyko Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys Jonas Vanagaitis (1869-1946), kuris Sukilimo operacijos dalyviams įteikė Klaipėdos vadavimo medalius.
1926 m. prie paminklo pritvirtinta žalvarinė lenta su Klaipėdą vadavusių 75 savanorių pavardėmis (71 jų – Dotnuvos moksleiviai). Įrengiant Klaipėdos vadavimo paminklą daug dirbo būsimi agronomai P. Grauslys, A. Gudjurgis, S. Kalenda, V. Kundrotas, J. Rimdžius, J. Zabielavičius (būsimasis Klaipėdos krašto gubernatūros patarėjas). 1941 m. Klaipėdos vadavimo paminklo žalvarinė lenta buvo nuimta ir paslėpta nuo nacių. Nuo 1944 m. dotnuviškiai paminklą apsaugojo nuo sovietų okupantų savivalės, o 1989 m. jį restauravo.
1989 m. birželio 24 d. prie atgimusio Klaipėdos vadavimo paminklo Dotnuvos- Akademijos parke vyko šventinis susitikimas su buvusiais Dotnuvos žemės ūkio technikumo moksleiviais – 1923-ųjų Klaipėdos sukilimo dalyviais: Stasiui Buožiu, Petru Navicku, Antanu Spūdu ir Domu Vasarevičiumi, kuriame dalyvavo technikumui sentimentus tebejaučiantys kiti auklėtiniai ir jų giminės, svečiai iš Klaipėdos. Paminklas buvo papuoštas ąžuolo lapų vainiku, uosiai – ramunių kupolėmis. Tačiau tuo laiku atkurtoje memorialinėje lentoje atsirado nedidelis pakitimas: virš ženklo nebėra raidžių L. Š. S. (Lietuvos šaulių sąjunga).
Klaipėdos sukilimo 102-osios metinės primena mums reikšmingą valstybės istorijoje įvykį ir patriotų kartą, kuri su ginklu dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, budėjo prie valstybingumo ištakų ir aukojosi savo Tėvynės. Dotnuvoje-Akademijoje Klaipėdos vadavimo paminklas ir jo istorija, ne tik žadina istorinę ir kultūrinę savimonę, bet yra geras mums visiems pavyzdys pilietiškumo svarbai suprasti.
Ačiū XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkei Dalia Poškienė dėl paminklo aplankymo iniciatyvos ir jo vietos parodymo.
Raimundas KAMINSKAS
Autoriaus nuotr.