Savo paskyroje „Facebook“ paskelbė Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. ir kiti portalai, socialiniai tinklai atnešė liūdną žinią, kad dailininkas, dizaineris Romanas Borisovas prieš kelias dienas žuvo per avariją Lenkijoje. Šeimos teigimu, tai buvo tragiškas atsitiktinumas.
700 akvarelių ir piešinių
Dailininko kūrybos kraitį sudaro apie 700 akvarelių istorine tematika ir dar daugiau piešinių. R.Borisovą labiausiai traukė Rytprūsiai – dar gūdžiu sovietmečiu pradėjęs lankytis Karaliaučiaus krašte ir Lenkijoje, jis preciziškai fiksavo po Antrojo pasaulinio karo ten dar išlikusį viduramžių paveldą, kraštovaizdžius.
Prieš kelerius metus sostinėje surengta retrospektyvinė R.Borisovo kūrybos paroda „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos viduramžių paveldas“ sulaukė išskirtinio žiūrovo dėmesio – Valdovų rūmuose ji eksponuota net aštuonis mėnesius.
Protėvių žemė – Mažoji Lietuva
R.Borisovo kilmės šaknys – Rytprūsiuose. Jo protėviai sentikiai, religiniai pabėgėliai iš Rusijos, dar XVII amžiuje atsidūrė Mozūrijoje (dabartinė Lenkijos teritorija). Po Lenkijos ir Baltijos šalių okupacijos, naciams ir sovietams susiderėjus dėl vietinių gyventojų repatriavimo sąlygų, tenykščiai rusai buvo perkeliami į SSRS, o etniniai vokiečiai traukėsi į Vokietiją. R.Borisovo motina su tėvais įsikūrė Panevėžyje, paskui studijavo Vilniaus universitete, kur vėliau ir gyveno su šeima.
Protėvių žemė viliojo R.Borisovą. Kol Rusija dar nebuvo užpuolusi Ukrainos, jis dažnai svečiavosi Kaliningrade, bendravo su tenykščiais inteligentais, netgi kviestas dėstyti grafinį dizainą filosofo Imanuelio Kanto vardu pavadintame Karaliaučiaus universitete. Senuosius Rytprūsių išeivius Vokietijoje vienijančios visuomeninės organizacijos paprašytas R.Borisovas sukūrė bronzinį paminklą per karą subombarduotam miestui, pastatytą ties atkurta Karaliaučiaus katedra.
R.Borisovo pastangomis Karaliaučiuje pagerbti ir Lietuvai brangūs šviesuoliai – jis sukūrė paminklinę lentą Karaliaučiaus universitete studijavusiam lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poetui Kristijonui Donelaičiui. Dar viena lenta, skirta pirmajam šio universiteto teologijos profesoriui Stanislovui Rapolioniui, turėjo puošti Karaliaučiaus katedros altorinę dalį. Dailininkas apgailestavo, kad šis projektas dėl pašlijusių Lietuvos ir Rusijos santykių nebuvo realizuotas.
Romano Borisovo akvarelės apie Mažąją Lietuvą:
Romanas Borisovas (1949-2025) prie savo darbų. (nuotr. iš sena.biblioteka.lt)