Lietuvos saugumo darbuotojai budriai sekė nuotaikas ir šventiniuose renginiuose. Aviatorių balius. 1937m. Kaunas. Juliaus Miežlaiškio nuotr.
Lietuvos tarpukario valstybės tarnautojų gretose neturėjome daug ištikimų, drąsių ir sumanių pareigūnų, kurie be kompromisų gintų savo šalies interesus.
Vienas tokių yra Augustinas Povilaitis – pavyzdingų ūkininkų vaikas, valstybės pareigūnas žvalgybininkas ir kontržvalgybininkas.
Jam šiemet sukaktų 125 metai.
Povilaičio ,,saugumiečių” prisibijojo ir nemėgo eiliniai šalies piliečiai
Tarpukario Lietuvoje Augustino Povilaičio ir jo vadovaujamų saugumo darbuotojų dėka buvo išaiškinta ir demaskuota lenkų pogrindininkų, bandžiusių įvykdyti perversmą Kaune veikla , Klaipėdos krašto hitlerininkų užmačios, uždrausta komunistų partijos veikla Lietuvoje ir buvo priversta slėptis pogrindyje.
… Povilaičio saugumiečių komanda veikė tiksliai ir rezultatyviai: be abejo, kaimyninių imperialistinių valstybių vadovai – nepaperkamo profesionalo asmenyje matė pavojingą priešininką.
O Smetoninėje Lietuvoje, kur tvyravo griežta tautininkų partijos cenzūra, spaudoje buvo privalomi publikuoti vadinamieji ,,mėlynieji puslapiai”, ir buvo išdėstoma oficialus propagandinis prezidento ir valdžios požiūris.
Povilaičio ,,saugumiečių” prisibijojo ir nemėgo eiliniai šalies piliečiai, ypač inteligentai: jeigu pvz. mokytojas, padauginęs daugiau negu ,,pora kleboniškų” degtinėlės ir atvirai išsakęs savo mintis, sakykim, apie Suvalkijos 1935 m. ūkininkų streiką ir neteisėtai sušaudytus streikuojančius ūkininkus, ką galvoja apie Smetoną ir jo valdžią galėjo prarasti ir prarasdavo savo darbo vietą.
Slaptoji politinė policija, vadovaujama A. Povilaičio, visur turėjo savo agentų, informatorių ( stukačių rus.).
Augustinas Povilaitis
1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvos respublikos likimas pakimo ant plauko.
Sovietų sąjunga pateikė Lietuvai ultimatumą. Sovietams okupuojant Lietuvą, vienu iš sovietų ultimatumo reikalavimų buvo atiduoti teismui A. Povilaitį ir vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą. Jie abu buvo suimti. A. Povilaitis kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, vėliau sovietinių okupantų išvežtas į Lubiankos kalėjimą Maskvoje. Čia buvo žiauriai tardomas ir 1941 m. liepos 12 d. sušaudytas – Maskvos Butyrkų kalėjime.
Smetoninė valdžia spaudžiama iš visų pusių (atimtas Klaipėdos kraštas, SSSR artėjanti invazija), nepajėgė apsaugoti ištikimiausių savo sūnų, atidavė juos stalininiam terorui.
K. Skučas ir A. Povilaitis, galbūt būtų sulėtinę sovietizavimo eigą, kuri buvo įvykdyta , diriguojant Stalino pasiuntiniui V. Dekanozovui, – per pora savaičių… mėnesių.
Biografijos eitutės
Verta paskaityti A. Povilaičio biografijos eilutes: Prieš 125 metus, (1900 m. vasario 05d.) Palėkių k. (Jurbarko r.) gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, ilgametis Lietuvos saugumo institucijų karininkas, Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis.
Lietuvos Nepriklausomybės kovų su bermontininkais metu A. Povilaitis buvo sužeistas. Lietuvai išsaugojus valstybingumą A. Povilaičio karjera dvi dešimtis metų tęsėsi Lietuvos saugumo institucijose. A. Povilaitis buvo ilgametis Lietuvos saugumo struktūrų karininkas, ištarnavęs jose 20 metų, iš jų 9 metus ėjo vadovo pareigas. A.Povilaitis buvo vienas iš pagrindinių politinio sekimo ir kontržvalgybos organizatorių 1928–1933.
1933 m. A. Povilaitis pabaigė eksternu Kauno suaugusiųjų gimnaziją. Vėliau įstojo į Vytauto Didžiojo Universitetą, kuriame 1939 m. baigė Teisių fakulteto Ekonomikos skyrių. 1935-1940 m. redagavo „Kriminalistikos žinyną“.
1939 m. baigė rašyti leidinį „Neramios dienos: sukilimai Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo iki šių metų sausio mėn. 1 dienos“, išleistą tik 1996 m. Rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuvos ūkis“, „Ūkininko patarėjas“, „Lietuvos aidas“, „Vairas“.
Augustinas Povilaitis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1931 m.),
Šiandieninė Lietuva taip pat įvertino Augustino Povilaičio veiklą, jis Gedimino 3-ojo laipsnio ordinais, Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2006 m., po mirties).
Sūnaus atsiminimai
– Mano tėtis Augustinas – su atsidavimu kūrė gerovę gimtinėje. Tol, kol lemtingais 1940–aisiais, sovietų okupacijos metais, tapo savos valstybės, smetoninių pareigūnų minkštakūniškumo auka.
Pašvenčio gimtinėje liko tik aukštos žolės, kur buvo tėvelio namas su šiaudiniu stogu.O buvo pavyzdinga sodyba. Kas buvo, tas dingo, kaip ir visa šiame gyvenime.
Tėčio karjerą apibūdinčiau kaip mirties bausmę, turint omenyje, kad dirbo valstybėje, kurios kaimynė yra Rusija… Tėtis žinojo, kas laukė Lietuvos ir jo paties po1940–ųjų metų“, –kalbėjo JAV gyvenantis sūnus Romualdas Povilaitis.
Ar galėjo prezidentas A. Smetona apginti savo pareigūnus? Jis pats netukus pabėgo iš šalies. Nepajėgė A. Smetona pakeisti savo diplomatijos atstovo Maskvoje poeto Jurgio Batrušaičio, nes buvo tokia Stalino valia, neatleido nepatikimo savo asmeninio šoferio ir t. t.
Kur galėjo pasislėpti pareigūnai A.Povilaitis, K. Skučas? Jei pasilėps – užpykdys drg. Staliną. Sudėtingi buvo laikai, kortų namelis buvo visa Lietuva.
Ne visi archyvai žinomi
Pastebėtina, kad prieš 67 metus -1958 metais Vakarų Vokietijoje, Baden-Viurtembergo žemėje, Ulmo mieste vyko Tilžės gestapo ir SD (Saugumo tarnybos, vok. Sicherheitsdienst) einsatzkomandos (Einsatzkommando Stapo und SD Tilsit) vadų ir narių teismo procesas, kuriame buvo nuteista 10 asmenų, kurie buvo susiję su Lietuvos žydų genocidu ir kitais nusikaltimais. Apie tai galime rasti Aleksandro Vitkaus leidinyje ULMO BYLA 2024 m.
Istorikas Rimantas Jokimaitis pastebėjo, kad Ulmo proceso archyviniuose dokumentuose yra tam tikrų duomenų apie tai, kad Vokietijos pasienio policijos Smalininkuose vadas pasakojo vykdęs ypatingą užduotį – turėjo paimti buvusio Lietuvos saugumo vado Augustino Povilaičio paslėptą dėžę „su Lietuvos valstybei svarbiais dokumentais, užkastą sodyboje už 4–5 km nuo sienos“. (Mit der kämpfenden Truppe ging der Angekl. Carsten in Ausführung eines Sonderauftrags mit vor und barg wichtige litauische Staatspapiere, die von dem im Jahr 1940 von den Russen verhafteten litauischen Sicherheitspolizeichef Povilaitis bei einem etwa 4-5 km von der Grenze entfernten litauischen Gut in einer Kiste verpackt vergraben worden waren).
Kraštotyrininko ir patriotinių vertybių populiarintojo Raimundo Kaminsko teigimu, ši informacija gali būti tam tikra užuomina, kad tie Augustino Povilaičio slėpti dokumentai galbūt yra išlikę Vokietijos ar kituose archyvuose ir laukia Lietuvos tyrėjų…
Grupė kraštotyrininkų A. Povilaičio buvusioje tėvų sodyboje Pašventyje, Jurbarko r. Raimundo Kaminsko nuotr.
Tarpukario Lietuvos kariškiai vaišių metu. 1934 m. Juliaus Miežlaiškio nuotr.
Lietuvos karininkai ant Gedimino kalno. Vilnius 1939. Juliaus Miežlaiškio nuotr.
Pasirengę krašto gynybai. 1939 m. Kaunas. Juliaus Miežlaiškio nuotr.
Demarkacinė linija tie Vieviu. 1939. spalis. Juliaus Miežlaiškio nuotr. (V. Juraičio arch.)