Šalia kitų Spaudos dienos renginių – vienas gausesnių numatomas Reformatų sode Vilniuje (prie Pylimo g.).
Šio renginio organizatoriai Lietuvos Reformatų istorijos kultūros draugija. Pradžia – gegužės 7 d. , 12 val.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.
Sausa statistika
Carinė valdžia lietuvišką spaudą draudė 40 metų, tačiau nepaisant persekiojimų ir taikomų bausmių rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis – nepavyko.
Slaptųjų lietuviškų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1884 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki laikraščio lotyniškomis raidėmis ,,Aušros” gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.
Būtina prisiminti, kad caro valdžios draudžiamoji spauda knygos ir laikraščiai keliavo iš Prūsijos. Keliavo nelegaliai – knygnešių dėka.
… kaip anekdotas, bet nekartą yra nuskambėjęs pokalbis: Rusijos caras priekaištavo Prūsijos karaliui, kodėl tasai leidžia spausdinti leidinius, kurie rusų imperijoje draudžiami, kiršina imperijos prastuomenę…
-Tai mano gentainių ir pavaldinių privatus verslas, negaliu ir nenoriu to uždrausti , atimti iš jų darbą. O Jūsų žandarai tegul kruopščiau dirba,netinginiauja, gaudo pažeidėjus – panašiai , ar kiek kitaip carui atsakė Prūsijos karalius.
O Tilžės spaustuvininkai, tokie kaip Otto Mauderodė, kurio žmona buvo lietuvė, ir kiti, knygnešys Jurgis Bielinis ir visa knygnešių plejada – dirbo: vieni spausdino, kiti nelegaliai gabeno šviesos ir laisvės žodį.
Svarbu prisiminti, kad iki lietuviškos spaudos lotyniškais raštmenimis – daug anksčiau pradėjo eiti periodiniai leidiniai gotišku šriftu. Dėl gotiško raidyno ir dėl religijų, gyvenimo tradicijų skirtumo jie nebuvo populiarūs Didžiojoje Lietuvoje. Bet šie leidiniai skatino pradėti leisti laikraščius ir D. Lietuvai.
Štai Kretingos mokytojas Pridrikis Kelkis( Kelch) Tilžėje, vėliau Karaliaučiuje leido ,,Nusidavimus”1832 -1867 m.
Mokytojas Mauras Pucas leido ,,Lietuvišką prielaiškį”.
Vienas profesine žurnalistikos prasme geresnių, tobula lietuvių kalba prof. Fridriko Kuršaičio redaguojamas buvo ,,Keleivis”. Ėjo nuo 1845 m. Šis laikraštis savo apimtimi ir žanrų įvairove prilygo vokiečių kalba leidžiamiems laikraščiams, deja, buvo provokiškos orientacijos.
Šiandienos žurnalistams
Grupė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos dėstytojų. Apie 1978 m.
Mūsų žurnalistams ypač jaunajai kartai svarbu žinoti savo istoriją. Vilniaus universitete ruošiant žurnalistų kadrus buvo skiriama nemažai dėmesio nacionalinei žurnalistikos istorijai. Tai ypač naudinga ir šiandieninėje praktikoje, kaip naujieną – atrasti sena ir kūrybingai tai panaudoti .
Su pagarba ir dėkingu prisimename VU Istorijos fakulteto dėstytojus, kurie parengė ir skaitė išsamų paskaitų ciklą apie Mažosios Lietuvos periodinius leidinius – tai doc. Jonas Bulota, Genovaitė Burneikienė, apie užatlantės spaudą – dr. doc. Bronius Raguotis. To meto Amerikos lietuvių spaudą iš esmės kūrė kadrai emigravę iš Mažosios Lietuvos, Tilžėje dirbę spaustuvininkais, ar pagalbiniais darbininkais.
Dabar apie Mažąja Lietuvą daugiausiai rašo keletas leidinių tai žurnalai ,,Voruta”, ,,Donelaičio žemė”, ėjęs ,,Rambynas”, laikraštis ,,Vakarų ekspresas”, internetiniai portalai -Alkas.lt, Mazojilietuva.lt ir kt.
– Ruošdamiesi renginiui A. Mickevičiaus bibliotekoje atrinkome ir A3 formatu nukopijavome apie 30 senų periodinių leidinių viršelių. Tai bus renginio – eisenos atributika.
Tačiau ir kiekvienas gali nusikopijuoti jam tinkančio leidinio viršelį /titulinį puslapį su logo (kad ir A4 formatu) ir pasidaryti plakatą arba išsilankstyti kepurę.
Spaudos parado metu tokį atributą, pageidautina, kad turėtų kiekvienas dalyvis. Leidiniai gali ir kartotis, svarbu nuosavas pasirinkimas ir pražygiavimas Reformatų skvere su plakatu, grojant pučiamųjų orkestrui. Šiame renginyje -svarbiausia ne KALBOS, o VEIKSMAS, trumpi įžanginiai pasisakymai. Galimi įvairūs papildiniai, pučiamųjų orkestras – su dainavimu ar be jo, – mintimis apie renginį dalijasi viena renginio organizatorių Lietuvos Reformatų istorijos kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja dr. Ina Dagytė Mituzienė.
Kviečiame į SPAUDOS PRADĄ padės mums prisiminti savo šaknis. Aktyviai dalyvaudami, siekdami modernios komunikacijos sukursime sau šventę Reformatų sode, kuri gali tapti tradicine.
Valentinas Juraitis
mazojilietuva.lt
redaktorius