– Kai paimu į rankas prieš 60 metų darytas fotografijas, pageltusius.1964 m. rašyto dienoraščio lapus, mintyse atgyja pirmosios Lietuvos alpinistų aukštumų ekspedicijos į Pietvakarių Pamyrą prisiminimai: Dušanbė miesto rytietiškas turgus, trijų parų kelionė sunkvežimiais stačiais ir pavojingais kalnų keliais, visada linksmi tadžikų vaikai, slegiančios pečius sunkios kuprinės ir nuo veido krintantys prakaito lašai, kopimo stačiomis uolomis ir sniegynų šlaitais momentai, rūkuose ir šešėliuose skendintys slėniai, didinga snieguotų viršūnių panorama, nepakartojamas saulėlydžių spalvų šokis, žėrinčios viršūnių krištolinės karūnos, nesutramdytos gamtos stichijos erdvės ir laisvės pojūtis, entuziazmą išreiškiantis pirmą kartą pasiektų viršūnių pergalės džiaugsmas, kurios pavadinamos tautai šventais vardais – Čiurlionis, Donelaitis, Lietuva. Viršūnė – tai reikšmingas simbolis. Ja išreiškiamas užsibrėžtas tikslas. Ar galima viršūnę nugalėti?
Kiek ant jos beužkoptų žmonių, ji visada išliks didinga, nepaliesta, nepasiekiama. Į kalną kopdamas juk ne viršūnę nugali, bet save patį. Prisiminimuose tebespindi didingi Kalnai, civilizacijos dar neužterštos Žemės tyrumas, jos gyva paslaptinga dvasia. Norėdamas parodyti jaunystės žygius, per kuriuos buvo įkopta į bevardes viršūnes ir jos pavadintos lietuviškais vardais, iš savo fotografijų archyvo ištraukiau 1964 metų ekspedicijos į Pietvakarių Pamyrą žygių vaizdus ir pasiūliau Lietuvos Fotomenininkų Sąjungai surengti šią „Čiurlionis ir kitos viršūnės“ parodą, – teigia Romualdas Augūnas, ekspedicijų į kalnus dalyvis.
Romualdas Augūnas tarp fotografijos mėgėjų ir profesionalų žinomas kaip kalnų fotografas. 2002 m. pasirodęs jo albumas „Žmonės kalnuose“ pažymėjo šio fotografo svarbiausią temą, kuri ir išskyrė jį iš kitų Lietuvos fotografijos mokyklos autorių.
2024 m. suėjo 60 metų nuo istorinės ekspedicijos – kurią fiksavo joje dalyvavęs R. Augūnas – į Pamyro kalnyną. Ankstyvą 1964 m. rudenį Lietuvos spaudoje sumirgėjo antraštės – „Kalnuos palikę Lietuvos vardai“, „Pamyre – lietuviškos viršūnės“… Tą vasarą į Pamyro kalnus Tadžikijoje vyko pirmoji Lietuvos alpinistų aukštumų ekspedicija – dešimt tada dar visai jaunų vyrų, iki tol jau patyrusių kalnų kopimo krikštą ir apsirgusių „kalnų liga“. O šio žygio dominantė – įveiktos ir lietuviškais vardais pavadintos iki tol bevardės Pamyro viršukalnės: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (5794 m), Kristijonas Donelaitis (5837 m), Lietuva (6050 m). Visos jos savo aukščiu lenkia aukščiausią Europos kalną Elbrusą (5642 m)! Šį vasarį R. Augūnas, minėdamas ekspedicijos 60-metį bei M. K. Čiurlionio 150-metį, kviečia fotografijos gerbėjus į parodą, kurioje įamžintas legendinis žygeivių pasiekimas bei lietuviškų viršūnių keteros įženklinimo procesas.
Per savo kelionių laikotarpį Romualdas Augūnas sukūrė ne vieną ciklą: „Kalnai ir žmonės“ (1962–1983), „Po Egipto saule“(1969), „Indijos motyvai“ (1976), „Draugystės akimirkos Konge“ (1979), „Po Pietryčių Azijos šalis“ (1980). Nuo 1968 dalyvavo parodose; surengė daugiau kaip 90 individualių parodų (iš jų apie 30 kalnų tematika) Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvių alpinistinės fotografijos pradininkas (spaudoje paskelbė ir straipsnių apie alpinizmą). Fotografijoms būdinga spontaniškas motyvo fiksavimas, efektingi rakursai, šviesos ir šešėlių žaismas, raiškios kompozicijos, tikslus patirto įspūdžio perteikimas. Autoriaus darbai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Šiaulių Aušros muziejuje, Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje, FIAP kolekcijoje Lozanoje ir kitur. Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys (nuo 2008 m.).
Paroda veikia ,,Prospekto” galerijoje Vilniuje nuo vasario 26 d. iki balandžio 3 d.
Romualdas Augūnas. Pamyro kalnuose