” Kaliningrado srityje lietuvių poeto Kristijono Donelaičio muziejus pervadintas į Literatūros muziejų. Žurnalistas Olegas Kašinas atkreipė į tai dėmesį. Pervadinimo priežastis nežinoma. Muziejaus svetainėje įstaiga vadinasi „Literatūros muziejus Chistye Prudy mieste“. Tačiau žemėlapyje, kuriame parodyta, kaip patekti į pastatą, jis vis dar vadinamas Kristijono Donelaičio memorialiniu muziejumi.
Socialiniuose tinkluose ar muziejaus svetainėje nėra pranešimų apie įstaigos pervadinimą ar jo priežastis.
Donelaitis buvo XVIII a. poetas ir Tolminkiemio parapijos klebonas, kur laikė pamaldas ir pamokslavo. Tuo metu Tolminkiemio daugiausia gyveno lietuviai. Donelaitis pirmiausia žinomas kaip epinės poemos „Metai“ kūrėjas. Poeto vardu pavadintas memorialinis muziejus buvo atidarytas 1979 m. kaip Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejaus filialas. Jis yra buvusios liuteronų bažnyčios pastate, kuris buvo restauruotas po Antrojo pasaulinio karo
Nuo 1998 metų muziejaus komplekse yra Klebono namai, kuriuose gyveno Donelaitis. Muziejaus ekspozicija pasakoja apie epochą, kurioje gyveno poetas, jo gyvenimą, kūrybinę ir visuomeninę veiklą. Parodoje eksponuojama daugiau nei 200 eksponatų, tarp jų – Donelaičio kūrybos faksimiliniai leidimai ir jo kūrybos tyrinėjimai. Kaip pažymi „RusNews“, 2022 metais Kaliningrado srities Sovetske buvo išardytas lietuvių filosofo Vydūno bareljefas. 2024 metais to paties miesto valdžia atsisakė sugrąžinti į savo vietą atminimo lentas žymių Tilžės vietinių Johaneso Bobrovskio ir Maximiliano von Schenckendorfo garbei..,”
– skelbia rusų portalas https://www.severreal.org/
(https://www.severreal.org/a/v-kaliningradskoy-oblasti-muzey-litovskogo-poeta-pereimenovali-v-literaturnyy/33261999.html)
xxx
WWW.MAZOJILIETUVA.LT KOMENTARAS
Mūsų šalies kultūros ir visuomenės žmonės šį Karaliaučiaus krašto administracijos veiksmą sutiko su dideliu nerimu ir liūdesiu. Kai vyksta geopolitinės permainos, Ukrainos – Rusijos sandūroje vyksta karas, apkasuose žūsta tūkstančiai jaunų žmonių, patrankų sprogimų aidas pasiekia ir kultūros erdves.
Tai dvasinis, meno ir kūrybos laukas, kur idėjinė – propagandinė kova taip pat nelieka be atsako.
Menininkai – vieni iš labiausiai matomų ir pažeidžiamų asmenybių. Žinome, kaip menininkai estrados žvaigždės tiesiog verčiami pasirinkti vieną ar kitą fronto pusę. O iš tikrųjų daugelis jų norėtų tarnauti visiems žmonėms.
Kuo kaltas K. Donelaitis, ar Vydūnas, Bobrovskis, gyvenę tolimais senais laikais, nesusiję su šiandieninėmis geopolitikos įtampomis?
Kuo kalti Dostojevskis, Tolstojus, jų genealūs kūriniai, kad ukrainiečių kraštutiniai aktyvistai Charkove viešai degina, naikina šių menininkų knygas, vien dėl to, kad priklausė rusų tautybei?
Ar tai ne Hitlerio laikai ateina, kai aikštėse buvo deginamos humanistų knygos? Tai propagandinio karo kraštutinumai, dėl kurių, mes praėjus kiek laiko gėdysimės.
Mūsų ir rusų inteligentai, politikos, diplomatijos atstovai turėdami šaltą protą ir išsaugodami išmintį, turėtų laikytis savitarpio pagarbos įvairioms kultūroms, žmonijos literatūros ir meno klasikai, ieškoti dialogo, taikos sutarčių, apie kurias kasdien kalbama.
www.mazojilietuva.lt