Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena: 1923 m. sausio 15 d. po pietų prancūzų karinė įgula pasidavė į Klaipėdą įžengusiems sukilėliams. Šitaip nebeliko kliūčių šiaurinę Mažosios Lietuvos dalį – Klaipėdos kraštą, Versalio taikos sutartimi dar 1919 m. birželio 28 d. atskirtą nuo Vokietijos, priglausti prie Lietuvos Respublikos, vykdant 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje paskelbtą Mažosios Lietuvos tautinės tarybos valią.
1923-ųjų sausį, kai Klaipėdos krašto likimas buvo neaiškus, savanoriai kariai išvien su patriotiškai nusiteikusiais vietiniais gyventojais per slaptą karinę-diplomatinę operaciją nuginklavo pajūrį administravusius Prancūzijos legionierius – lietuviams dvasiškai ir geopolitiškai svarbi etninė teritorija prijungta prie jaunos Lietuvos valstybės, o kiek vėliau ir oficialiai jai perduota. Teisinėje plotmėje galutinis taškas padėtas 1924-ųjų gegužę, pasirašius Klaipėdos krašto konvenciją.
Lietuvos Respublikos Seimas sausio 15-ąją atmintina Klaipėdos krašto diena paskelbė 2006 07 19. Nuo tol ši data švenčiama visoje Lietuvoje bei išeivijoje. Gausūs minėjimo renginiai vyksta Klaipėdoje, Šilutėje ir kitose Klaipėdos krašto vietovėse.
Šiemet visuomenininkų iniciatyva Klaipėdos krašto dienos minėjimai viešose erdvėse taipogi surengti Kaune ir Vilniuje. Sostinėje iniciatyvos ėmėsi Mažosios Lietuvos reikalų taryba, pakvietusi savo narius bei bičiulius į simbolinę eiseną nuo LR Susisiekimo ministerijos iki V. Kudirkos aikštės, o iš jos Vilniaus gatve iki Klaipėdos gatvės, – kurioje Antro pasaulinio karo pradžioje buvo įsikūręs iš Tilžės pasitraukęs spaustuvininkas Enzys Jagomastas (1870–1941) su šeima, – o ja iki Pylimo gatvės, kurioje, priešais Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva statomas Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų paminklas, įamžinsiantis ir penkias su Mažąja Lietuva glaudžiai susijusias asmenybes.
Nuotraukose: minėjimo Vilniuje metu.
Jono Česnavičiaus, Kęstučio Puloko nuotraukos
